siaubingai pasipiktinau savo šefu. nepaisant to, kad jis, niekšas, atšaukė savo planuotą kelionę balandžio vidury (o aš taip stipriai tikėjausi nepastebėta išsprukti porai dienų iš darbo) jis dar šiandien man pareiškė, kad jei darbe vyksta kokie nors baliukai, tai jie turi prasidėti ne anksčiau kaip likus pusvalandžiui iki darbo pabaigos, nes “susigadina darbo atmosfera”. tai sėdėjau visa pasipūtus savo kabinete ir pykau visaip pirmiausia ant jo, o po to ir ant likusio pasaulio (profilaktiškai).

kaip senais gerais laikais vakar visi susirinkom ant gedimino kalno atlikti naujos degtinės rūšies degustacijos ;)

žmonės, jei nežinojot, lauke yra siaubingai šalta, tiesiog siaubingai. mes su justu nutarėm , kad turėtų būti mažų mažiausiai minus septyniolika ir labai džiaugėmės, kad negyvenam varėnoje. nes, kaip kad mes nusprendėm, varėnoje turėtų būti minus dvidešimt.

Patogiai įsitaisiau kėdėje. pasidariau sprite'o su ledukais. sėdžiu. laukiu. laukiu pagirių.

aš žmogus garbingas, gyvenu pagal filosofiją – prisigėrei, tai ir atkentėk. Net vaistų niekad negeriu, nes turi būti šiame pasaulyje pusiausvyra.

vieno butelio šampano niekad negana, įnirtingai aiškino man vakar mindaugas, kai išgėrę puslitrį bobelinės šlepsėjom į maximą. už sutikimą su šiuo pareiškimu aš buvau pasiryžus šį rytą atkentėti, bet  dabar laukiu, kol pasaulis mane užgrius su visais savo sunkumais, o jis kaip negriūva, taip negriūva.

beje, turiu pažymėti, kad aš esu sužavėta visuomenės daromos pažangos. vakar, pavyzdžiui, atradau programą, kur balsu galima kompą valdyti. tiesiog technologijos stebuklas. o mindė vakar išmoko burbulus pūsti, tai irgi tenka pripažinti, kad tobulėja tiesiog akyse. jei dar vakar iš maximos vežimėlio manęs nebūtų išvertęs…

kad žinotumėt, kaip tingiu. jau daugiau tingėt nelabai ir įmanoma. tingiu, tingiu, tingiu.

suvalgiau kelis sausainiukus darbe ir ledą. daugiau nieko nenoriu. tų užplikomų sriubų ar bandelių su lašiniais jau net kvapas pykina. apie arbatas net nekalbu, joms galėčiau paskirti kokius penkis blog'o įrašus. Ką galima teigiamo parašyti apie raudoną arbatą, jei ją užpylus vandeniu, kurį laiką to skysčio viduje spalva būna mėlyna?

jau visai padoriai vaikštau, tik tiek, kad pirmykščio greičio nelabai išeina išvystyti ir nuo laiptų nusileisti kebloka. Užtat patyriau, kad lietuviai labai spėriai eina amerikos link, nes, pasirodo, ir tautiečiai yra perėmę įprotį kalbėtis su nepažįstamais žmonėms gatvėje. T.y. su manim.

Tiesa, kovo 8-oji.

Vienas iš senėjimo požymių yra tas, kad tave pradeda sveikinti su kovo 8-ąja ne ant bajerio, o iš tikrųjų.

laukiau laukiau tulpių šiandien, o gavau rožių. negi ąną kartą neaiškiai išreiškiau savo požiūrį į jas? bet kadangi šiandien Tingiu, mandagiai nutylėjau ir net ačiū pasakiau.

labai savimi didžiuojuos.