Patogiai įsitaisiau kėdėje. pasidariau sprite'o su ledukais. sėdžiu. laukiu. laukiu pagirių.

aš žmogus garbingas, gyvenu pagal filosofiją – prisigėrei, tai ir atkentėk. Net vaistų niekad negeriu, nes turi būti šiame pasaulyje pusiausvyra.

vieno butelio šampano niekad negana, įnirtingai aiškino man vakar mindaugas, kai išgėrę puslitrį bobelinės šlepsėjom į maximą. už sutikimą su šiuo pareiškimu aš buvau pasiryžus šį rytą atkentėti, bet  dabar laukiu, kol pasaulis mane užgrius su visais savo sunkumais, o jis kaip negriūva, taip negriūva.

beje, turiu pažymėti, kad aš esu sužavėta visuomenės daromos pažangos. vakar, pavyzdžiui, atradau programą, kur balsu galima kompą valdyti. tiesiog technologijos stebuklas. o mindė vakar išmoko burbulus pūsti, tai irgi tenka pripažinti, kad tobulėja tiesiog akyse. jei dar vakar iš maximos vežimėlio manęs nebūtų išvertęs…