apie iškrypusią visuomenę
Ketvirtadienis, 2007/04/26 19:04Šiandien per pietų pertrauką išskubėjau pirkti Megztuko.
| pasivaikščiojimai tvoromis |
| kaip nutinka tai, kas nutinka (ir visa kita) |
Šiandien per pietų pertrauką išskubėjau pirkti Megztuko.
penktadienį turėjau kuo nudžiuginti savo kolegas – per pačią krušą papasakojau, kad šeštadienį plaukiu baidarėmis. praskaidrinau žmonėm dieną.
bet turiu pasakyti, kad buvo smagu. į vandenį išsivertė tik linas, bet kadangi manęs tuo metu baidarėje nebuvo, man buvo labiau juokinga nei jo gaila. o dar mes su juo turėjom užsipirkę bobelinės, tai buvo dar smagiau, mes visus aplenkdavom (turbūt ne mano puikiojo irklavimo dėka), išsilaipindavom kokioj nors salelėj ir tada laukdavom visų šaukdami, kad čia mūsų žemė ir niekas nesiartintų prie jos krantų.
pasportavau daugiau nei paskutinius šešis mėnesius kartu sudėjus. visur skauda. auga raumenys turbūt.
tik ka grįžau. parašė jūratė, kad ateina arbatos. ryt jos gimtadienis, tai planavom eit sveikinti, bet jos juk nesupaisysi, tai jei jau siūlosi užeit, geriau sutikt.
p.s. Mažasis Varėnos bebras (Castor varenajas) – smulkus gražikas, priskiriamas bebrinių šeimai, aptinkamas varėnos apylinkėse. nuo įprastų bebrų skiriasi dydžiu ir įpročiu viską graužti iš vidaus. Mažieji varėnos bebrai atsparūs ypatingai atšiaurioms varėnos rajono klimato sąlygoms (nes, kaip žinia, varėnoj dažnai būna minus dvidešimt), ypač vertinami del turizmo varėnos apylinkėse plėtojimo.
p.p.s. eilinis pagėrimų bajeris, juokingas porai žmonių. gal.
pasirodo, londone nepragėriau visu pinigų (o tiksliau, tėtis nusprendė, kad jis kompensuos mano kvepalus), todėl apsižiūrėjau, kad man būtinai būtinai reikia sijono ir po darbo išpėdinau į akropolį. su aukštakulniais (!)
aišku, padoraus sijono nesusiradau. Iš to pykčio grįžus perkirpau suknelę pusiau. dabar sijoną turiu.
užtat man būtinai būtinai reikia suknelės.
…is pradžių viskas buvo nekaip.
jaučiausi visiškai mažas žmogus važiuodama i victoria station. šalia pagyvenęs anglas kramsnojo krekerį, gerė kavą uz 2.7 pound’o ir tarpais pasikasydavo smakrą (tas keistas nesuprantamas neskustų šerių šiurenimas)
o po to viskas greitai greitai
su visu lagaminu – i salsa party
pakeliui ant kažkokio suoliuko suvalgyti lietuviški cepelinai
ir salsa, salsa salsa!!!!
Rotate!!! klykia maža apkūni moteriškė iš kažkurios karibų salos
ir tada visi sukasi ratu – kažkokį apsipešiojusį anglą keičia italas (puikiausias šokėjas per visą vakarą), Rotate!!! ir jį keicia rumunas, o jį kitas anglas, kuriam papasakoju apie savo didelę personality (štai kodėl man reikia didelės erdvės šokant)
gal padaryt kokteilį klausia barmenas, o aš išskėtus ranklas rodau, kad man reikia diiiidelio kokteilio
jis man padaro visą ąsotį
Happy hour – half price sako jis šypsodamasis savo australietiška šypsena
ir penkiolika minučių terliojasi su mano hansa banko kortele
tada užklystu i tūliką
are you allright? klausia valytioja
negi negi mano oficiali apranga, kurią dar šį rytą dėvėjau ofise netinka prie tris ąsočius išgėrusio veido?!!! tylomis užsidarau būdelėje, bet nugirstu, kad ji to paties klausia kiekvienos užklydusios ir nusiraminu
dar daugiau, išėjusi ją randu šokančią prieš veidrodį ir susimąstau, gal čia jai ne viskas allright
randu ja tūlike ir dar po poros valandų. pastebiu, kad pradėjau mėgdžioti british accent “thank yeuuu”…
rumunas tempia mano lagaminą iki mašinos ir geranoriškai mus veža namo – toli toli i kita pusę nei pats gyvena — taip išeina, kad rytų europiečiai mano juokelius supranta šiek tiek geriau nei likęs pasaulis :)
ech
jaučiuosi puikiausia viktorija pasaulyje
vakar nakti vos nenumiriau
rašo man rasa (čia mano sesė fuksė)
staiga supratau, kad mano siela vos neatsiskyre nuo kuno
labai baisu buvo
tai verkdama nubegau pas mama i lova