šiandieną per pietų pertrauką nusipirkau muilo burbulų.

sėdžiu ofise, ogi andrius iš sandėlio grįžta.

reikia, galvoju, pasirodyt.

žiūrėk, andriau, – suklykiau ir išpučiau debesį burbulų.

ir ką jūs galvojat?!!!

ogi ridu ridu kur buvęs kur nebuvęs su lig tuo pūstelėjimu įsirita mano šefas i mano kabinetą…

sukrizeno, maždaug ‘ir aš prie bajerio’, bet kas ten žino, kokios mintys jo mažoj korėjietiškoj makaulėj sukosi…

andrius iš kabineto net susilenkęs prunkšdamas išbėgo. ir po to kvykavo uz sienos. o dar vėliau visi kolegos atidundėjo pasityčioti. minusą ir vėl iš šefulio gavai, šaipėsi.

bandžiau guostis linui – tas neturi laiko, tipo dirba. bandžiau guostis rasai – jinai vis dar dėl savo mirties pergyvena.

pasiduodu. einu i justo gimtadienį.

turiu neeilinį talentą meluot. pati net nesupratau, šiandien tiesiog išsižiojau ir pasiliejo. prišnekėjau šefui tokių nesąmonių, kad išsimušiau atostogų porą dienų:) aš – atostogų! a-t-o-s-t-o-g-ų!!!!

gal mano planai ir nesugrius? ;)

ne, čia viskas taip gerai klostosi tik dėl mano Naujojo Gyvenimo.

iš to džiaugsmo nusipirkau aliejinių dažų, visa apsitepliojau i dar aptepliojau kriauklę, o jei galvojat, kad turiu nors lašą skiediklio, tai, brangieji, manęs visai nepažįstat.

bet man tai kas, aš šiandien – džiugusis žmogus!

turiu dar porą bokalų… o vat ir ne, ne alaus – turiu dar porą bokalų žėlė šaldytuve. sluoksniuotos. su vynuogėm.  eisiu dabar ir sušlamšiu. mmm….