Didysis dienos Įvykis – virtuvėj virš stalo radom širšių lizdą. Lakstom aplink ir kvykaujam.

Vis pramoga.

…maskvoje niekas nekviečia taxi, nekviečiu ir aš – atsistoju pakelėje ir ištiesiu ranką. 150 rublių. važinėjam ratais, nes dėdulė aplūžusiame žiguliuke net neįsivaizduoja, kur tas mano viešbutis.

turiu juokingai mažai laiko aprėpti šį gigantišką miestą.

ir neaprėpiu.

išskrendu nesusidariusi apie jį visiškai jokios nuomonės.  greičiau atvirkščiai, išbarsčiusi ir tas kelias atsiminimų nuotrupas.

Liūdna kažkaip.

kalnas vis dėlto turi dvi savybes: vieną gerą ir vieną blogą.

- viena iš tado Puikiųjų Minčių šiltą penktadienio naktį.

o kazius tikrai sirgo kokliušu!!!! (vakar rodė įrašą knygutėje).

o aš, bjaurybė, nei akimirką juo netikėjau.

- būtinai pasakyk, kad tu iš estijos, – juokiasi mano kolegos.

 aš bandau repetuoti estišką akcentą ir juokiuos su jais.

o iš tikrųjų neramu.

kaip aš toj matrioškų šaly susišnekėsiu?!!

perku bilietą į maskvą.

aš viską supratau: savo gyvenimo aš niekada pati nesusitvarkysiu.

niekada niekada.

vienintelis išsigelbejimas – jei kas nors į jį įsiveržtų ir sutvarkytų per jėgą.