šefas šiandien prisiminė, kad aš nuo pirmadienio pasiėmiau atostogų, kas Geram Darbuotojui yra nepriderama.

teko atklausyt porą moralų apie kažkokias nesąmones, kas, aišku, nėra labai jau didelė naujiena, bet aš paprastai (kai jau labai užknisa) sakau 'taip taip Mr. K” ir dingstu iš kabineto.

o šiandien man visaip pms'as, tai pasijaučiau baisiai nuskriausta, tada sukilo Pasaulinės Teisybės troškimas ir jau tada tai oi pasakiau, ka aš apie jį galvoju.

matyt, susimąstė, nes atsirideno į mano kabinetą ir atsiprašė. na, beveik atsiprašė. ta prasme, aš į tai žiūriu kaip į atsiprašymą.

nieko, aš tvirta moteris.

bet reikia kažką su šia diena daryti, kad nebūtų visai žlugusi.

einu klijuot lipūškių ant lino mašinos, tipo gimtadienio staigmena. jei viskas vyks pagal planą, ryt ryte jis turėtų truputėlį keiktis.