Anksčiau ar vėliau draudimas tikrinti e-mail’ą taps vienu iš žmonijos kankinimo įrankių.
Ne, aš apie jį tas tris dienas negalvojau – kaip ir  norėjau, vaikščiojau tuščia puodyne dėl nieko nesirūpindama, bet grįžus iš karto patikrinau, ar nieko be manęs nenutiko.

Chapter number one, arba kaunas yra blogas miestas
Kaunas yra blogas miestas. Atsiprašau visų kauniečių, bet labai jau blogas, negaliu nutylėti. Be to, kai kurie kauniečiai nėra kalti, kad gyvena kaune, kuris yra blogas.
O blogas jis dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, todėl, kad ten yra zoo sodas. Niekad nebuvau kokia nors kailių nenešiotoja/prijaučianti vegetarams/šiaip gyvūnų uoli globėja,  bet jei jau man buvo šiurpu ten apsilankius, tai koks PETA narys turbūt butų išprotėjęs iš siaubo.
Antras dalykas tai tas, kad po kokių trijų valandų apsilankymo ant karaliaus Mindaugo tilto – taigi centras pats- teko kviesti greitąją ir policiją sumuštam ir dujom apsvaigintam žmogui. Ir dar vos negauti į  galvą dėl to, kad taip darom. Po tokių nutikimų skuodėm iš kauno neatsigręždami.
Pamenat tas agitacijas “ir kaune galima gyventi”? aha, gyventi, – besispjaudant kraujais ir nuo paralyžiuojančių dujų nematančiomis akimis? Ačiū, gal ne.

Chapter number two, arba maži miestukai faini
Patekom į lygiadienio šventę – susirinko kokia keturiasdešimt žmonių. (‘kaip  rudeniui, tai daug’ – dudeno dedulė už nugaros). Visi vieni kitus pažįsta, kelis atvykėlius apžiūri iš visų pusių. Paruoštas stalas – kimšk, kiek  nori (būčiau žinojus, būčiau prieš tai nesurijus didžiausio kepsnio). Smagu taip.

Chapter number three, arba saugokitės patiklių bobučių
Už keturiasdešimt litų bobutė mums atkiša buto raktus, o pati anksti ryte išskuba grybauti. (“pakiškit raktus po kilimėliu, kai išeisit”)
- anksčiau ar vėliau ją kas nors pamokins gyvenimo – sako mindė.

Bet ne viskas taip paprasta. Ta bobutė eidama grybauti PAVOGĖ MANO KOJINES. Buvau išsiplovus ir  padžiovus ant gyvatuko, atsikeliu – nebėr. Baisu. Galvojau, gal biški nepamatė  ir netyčiom pasiėmė, bet po to apgalvojom, kad ji blogų kėslų turėjo nuo pat pradžių. Todėl mus ir priėmė pas save. Taip, turbūt ji iš karto pastebėjo mano kojines ir jų gviešėsi, taip ir bus. Mindaugas tada sakė iš karto pastebėjęs, kad ji išvertus akis vis į mano kojines žvilgčioja, bet galvojo, kad ji tik šiaip žavisi.
Žodžiu, finale mes likom tie, naivieji.
Nes praradom kojines.

Chapter number four, arba apie viską trumpai
Noriu dviračio. Važiavau, nenuvirtau, oficialiai priskiriu save advanced lygiui.
Jūroj vanduo šiltas.
Prasilošiau kazino. Čia gal iš to skausmo praradus kojines.

Mindaugas turi talentą tranzuoti.
- dabar noriu džipo, – sako jis ir  pakelia ranką. už minutės jau važiuojam. ir taip visą kelionę. reiks dažniau jį  pasiimt, praverčia, pasirodo.