kvailiausias dalykas
Penktadienis, 2007/10/26 12:11Kvailiausias dalykas – man nesmagu eit į kavinę vienai. Kur nors užsieny tai išsidrėbiu į kėdę ir žvalgaus patenkinta.
Nes aš – užsienietė, nes man viskas galima, nes aš neatrodau ‘lieva’ dėl to, kad viena sėdžiu kavinėj, atvirkščiai, aš – jaunatviškai pamišus, nes bastausi viena nepažįstamame mieste. Ir t.t.
O lietuvoj tai eini pro kokią kavinę, gal ir nieko būtų staiga užbėgt kokio šampano taurę išmaukt ketvirtadienio ar panašia proga (taip įkritus į minkštą fotelį ir lėtai lėtai gurkšnojant), bet tai atrodyčiau turbūt kaip liūdnas ir vienišas žmogus, net šampano neturintis su kuo išgert. Nu ir šūds – rodos, kad lyg ir tas pats, kaip ten aš atrodysiu, o nesmagu tai vis tiek.
Tai ką daryt, skambinti kam nors ir liepti bėgti prie tos kavinės? Tai kol atbėgs, aš tą taurę būsiu seniai pradanginus pilve.
Turėjau kadais sekmadieniais tradiciją eit viešumon pavalgyt. Net kai neatsirasdavo kitų valgytojų, vis tiek eidavau. Bet tais atvejais muistydavausi kėdėje, kol man atnešdavo patiekalą, o tada sukimšdavau kiek galima greičiau ir lėkdavau lauk. Nei tai džiaugsmo, nei tai ko. (Dabar taip nebedarau, t.y. sekmadieniais nebepietauju viešai. Nes tas valgymas viešumoje buvo kažkurio iš mano Gyvenimo Planų dalis, o aš tų planų atsižadu, vos tik mano gyvenimas kiek apsitvarko.) Buvau suradus išeitį – tempdavaus su savim knygą. Vis veikla.
Bet šiaip tai man pikta. Nes logiškai tai kas čia tokio. Nori ir sėdi viena. Kvailas kvailas kvailas dalykas. Aš sau taip ir sakau, ir lendu į vidų, ir užsakinėju to šampano. Bet išpliumpinu jį per dešimt minučių. Kvailybė, ne kitaip.
As anskciau apskritai neeidawau i viesas maitinimo istaigas :)) kazkokia fobia buwo joms :)
o dabar jau nebe :)
O jei ner su kuom imk koki laikrasti arba zurnala :)
arba mane :D
Aš ir viena neinu. Nes pradedu pažindintis su aplinkiniais, ir 95 % atvejų tai geruoju nesibaigia ;) Arba baigias geruoju, o vėliau suvoki, kad vistiek ne…
jei jau praleisim faktą, kad laikraščius skaitau darbe, o žurnalų neskaitau, nes jie kaka, tai prašau pastebėti, kad užsinorėjus spontaniškai vėlų vakarą užsukti į kavinę, galiu tų visų skaitomų dalykų po ranka neturėti. bet to, kartais skaityti nesinori, norisi tik kiurksoti ir spoksoti į žmones. arba nespoksoti, bet vis tiek kiurksoti.
o tai manai, kad į kavinę atbėgtum greičiau, nei aš spėčiau tą šampaną išgert? :) primeni man vieną pažįstama, kuri teigia, kad vilniuj visur galima spėt per 15 min.