rašau, kad rašyti.
Antradienis, 2007/11/20 15:37Kas be ko, jau išnirau iš tos nuovargio fazės viskas-gerai-viskas-juokinga-nieko-nereikia-pramogaujam-toliau. Užtat apsikroviau visokiais skaičiavimais. Taip taip, ir man kartais dirbti reikia.
Paskambinau mamai, ji liepė šeštadienį nieko neveikt, nes kažką blogo pranašauja palmyra. Išsijuokiau visaip, bet nuraminau, kad Planuota Kelionė jau nebėra planuojama. O tada sakiau, kad važiuosiu uždarbiaut užsienin, o tada ji sakė tokiu ramiu balsu nu ir važiuok. Net pasimečiau, nes kai tą patį buvau pasakius po univero, buvo baisi tragedija. Tada sakiau ot imsiu ir nevažiuosiu, toliau lietuvoj darbo metu skaitysiu knygas, žiūrėsiu filmus ir po truputėlį degraduosiu. Tada ji sakė, kad pati nežinau, ką kalbu, o aš matyt iš tikrųjų ir nežinau, nes kartais kalbu tik tam, kad kalbėti.
Excelis eina prieš mane, jis iš skaičiaus atima jį patį ir gauna 0.01. nelygi kova, jis į mano argumentus nereaguoja.
Gal apvalinama iki dviejų skaičių po kablelio?
0,104 (0,10) – 0,096 (0,10) = 0,008 (0,01)
Dar viena "tu man kažką primeni" serija.
nea, ten teoriškai grynai tas pats turėjo būt.
o kaip praktiškai buvo, nebežinau, labai nesigilinau. perrašiau porą formulių rankutėm iš naujo ir stebuklingai susitvarkė:)
kas ta mašina prieš Žmogaus Sumanumą!
Excel'is yra nedėkingas daiktas. Aš jį myliu besvietiškai ir pakeliu ant kojų visą IT skyrių, jei jis užsimano pats užsidaryt (…Excel encountered a problem and needs to close…bla bla bla…), o jis man amžinai meta skaičius per mažus. Arba per didelius ;) Niekaip neišmokau jo skaičiuot atsižvelgiant į situaciją ;)
taip taip, man jis irgi karts nuo karto savavališkai užsidaro. tada, kai per tinklą lendu į kolegų failus…:)
Aš kol kas saviškiui priežasties neradau. Man patinka manyt, kad tokiais bajeriais jis man signalizuoja, kad laikas perekūrui ;)