Fototechnikos taisykloj po stiklu pakištas raštelis “Vilniaus Teritorinė Ligonių Kasa”, adresas blablabla, tel ir darbo laikas.
Turbūt kokie nors nesveikučiai vis tempė tempė pas juos įsivaizduojamus fotikus taisyti, kad nebeliko nieko kito, tik akivaizdžiai iškabinti jiems siuntimą į kitas įstaigas:)))

gerai, žinau, kad daug kartų prisiekiau jokių planų nebekurti, o ypač Gyvenimo Planų, nes aš juos metu į šoną, vos tik viskas kiek apsitvarko (arba tiesiog kas nors nelauktai pasiūlo alaus). bet labai tikiuos, kad viešas pasižadėjimas mane nors kiek įpareigos, duodu visas teises klausinėti, kaip sekasi Planą įgyvendinti, o nepavykus ant manęs varyti ir smerkti.
1. pradėsiu mokintis ispanų. duodu sau dvi savaites 5 pamokoms, vėliau galima simuliuoti ir mokintis 3-4 pamokas per dvi savaites.
2. pradėsiu gaminti tą  kalendorių, kurio nepradėjau – 2 savaitės padaryti pirmas 6 foto (iš 12). prie to pačio punkto priskiriu to žalio paveikslo ir tos raudonos žuvies užbaigimą.
3. NORS kartą per mėnesį  nukulniuoti į  penktadieninius lindy vakarus – tuo labiau, kad jie baigias 22 val, visos galimybės aprėpti tiek juos, tiek draugus. <---galioja iki pavasario.
4. griežtai draudžiu sau pirkti draugams bile kokias dovanas. dovanas reikia apgalvoti! puiki treniruotė – kitą savaitgalį net du gimtadieniai.
5. jokio teliko! visiškai jo nežiūrėjau daug daug laiko, o dabar įpratau parėjus namo valgydama spoksoti House'ą. nu čia dabar, tv skirtas pensininkams. minusas man už tai.
6. jei vis dėl to žiūrėsiu, už bausmę turiu… emmm… turiu… na, sakykim, už bausmę viena serija=viena ispanų pamoka. taip, taip bus geriausia.
7. Neišleisiu daugiau, negu uždirbu.
8. negersiu tiek, kad tikėčiau, kad galiu nulenkti nors vienam bernui ranką.
9. ir apskritai, gersiu mažiau.
10. bet gersiu.
11. tobulėsiu profesinėje srityje. be galo platus punktas, pradėsiu nuo univero žinių atgaminimo. fufff, man jau dabar tai  nepatinka.

va.
starting NOW.

…po ilgų pasvarstymų ‘kas čia ir kaip čia ir kodėl man taip sopa dešinę ranką’, įvyko nušvitimas, kad taigi transilvanijoj su bernais rankom laužiau.

ir tai, savaime suprantama, tuo metu buvo tokia gera idėja!

pati save sveikinu.

stipriai įkvepiu ir iškilmingai Jums pranešu, kad šiandien kepsiu obuolių pyragą.
nusipirkau jau parduotuvėj tešlos miltelių, tuo susivarymo tikimybę sumažindama taip maždaug keliasdešimt kartų. obuolius turbūt sugebėsiu supjaustyt, kaip manot? neramu kažkaip žinant mano žygius šioje srityje.

ir dar reikės domą ant rankų nešiot, jam tas pažadėta jau seniai. jis aišku nesuprato, kad 'nešiosim tave ant rankų' ir reiškė, kad nešiosim ant rankų, bet supras. gerai, kad jis toks visai paliegęs, gal kaip nors.

o kokių dalykų prisiklausiau! mat dear sales manager pabuvojo komandiruotėj su šefuliu, kur apšnekėjo visus darbuotojus, įskaitant ir mane. aišku, šiame ofise aš esu žmogus, kuris turi viską žinot, tad man viskas paslapčia buvo atpasakota. taigi, pasak burunduko (rašau, kaip jis šneka – vietoj 'f' ir 'v' – dažniausiai 'p', prie būdvardžių prikabinant '-as' ir viskas vyr. g.):
“Piktoria is very goodas, but he's very strictas”.
aš strict'as? aš?!! visada maniau, kad aš jam tokia maloni, nu jau toookia maloni, kad dieve padėk.
nors kad jis manęs prisibijo, kažkas anksčiau jau buvo informavęs. matyt nuo tada, kai atspausdinau darbo kodeksą, pabraukiau reikiamas vietas ir padėjau jam ant stalo.

mano pasaulyje visiskas pavasaris, gatvese auga mandarinai ir zydi vysnios, mano taksistai isjungia varikli ir sutinka palaukti, kol as vidury nakties nubegsiu issimaudyti i jura, mano zmones mane pasitinka prie namu, juokdamiesi liecia mano slapius plaukus ir buciuoja zandus

mano pasaulyje Gyvenimo Dziaugsmo perteklius, pasiimkit kas nors nors truputuka