o tiesa, visiems rekomenduoju prigerus sangrios ropstis ant milzinisku katinu statulu, neistengti to padaryti ir versti zmones tau padeti.

smagu smagu.

o jie cia lieciasi. ne tik isilenda i mano burbula ir jame jauciasi kaip namie, jie dar ir lieciasi. pasakiau ta, bet man liepe paciai visus liesti, ta ir darau. kas be lieka, kai jie sustoja ratu ir viens per kita ir klykia? tik liesti belieka. idomu, kaip ten bus kai as lietuvoj pradesiu kam nors tapsnoti per koja ar peti glostyti.

nors va buciuotis su visais yra labai miela, galetumem ir mes pas mus taip daryti.

mane jau primokino keiktis, moku sakyti ´as tau per gera` ir net ryte galiu isaiskinti jo mamai, kad tas daiktas, kuri vakar paliko, buvo be galo skanus. esu tiesiog tokia puiki.

joanas kartu visur tusinasi ir dziaugsmingai kvykauja, o tada staiga suvokia, kad jam ir vel miegoti liko kokios dvi trys valandos, Didziai Susirupina ir jo sypsena taip persivercia i kita puse. visas tas ivyksta per kelias sekundes, tai buna labai juokinga. dar niekad nesutikau taip lengvai nuskaitomo zmogaus, niekad.

kadangi as esu visiska karalaite, man miegot garaze nepridera, mane ispanas atsitempe namo, del ko jo mama pastoviai stresuoja, bet ka padarysi —-

o as tai galeciau gyvent va taip va -pakst pakst- buciuociau visiems i zandus, sutikdama ir atsisveikindama, tureciau balkona, kuriame tilptu trys vazonai, ir siaip i viska ziurevciau lengviau

ir as dabar gyvenu puikiai, geriu sangria ir neprisimenu visu sutiktu zmoniu vardu, ir jau dabar esu totaliai patenkinta gyvenimu, ko jau seniai nebuvo.

ach, kaip puiku

ir galima niekam nieko nesakyti, tupėti susigūžus kamputyje sugniaužus bilietus rankoje, bet vis tiek žmonės kažkaip suuodžia, kad noriu pasiplauti. Tikrai suuodžia, jaučiau tai jau penktadienį iš įtartinų jų skambučių, laiškų su keistais klausimais ir netikėtai atsiradusiais darbais, kurie mat negali laukti.

Man visiškai  tas pats, mane išsunkti jie turi tik pirmadienį, bet tiek, kiek nori, neišsunks nei per kur.

skambino šiandien domas kokią dvyliktą, o dar už valandos – ir vika. labas rytas, abu taip atsargiai sakė. ir labai stebėjosi, kad aš ne tik kad nemiegu, bet ir trainiojuos jau kažkur verkių parke.

ar jau turi kur savo ispanijoj gyventi, – klausė domas.

viskas tobula, taip ir maniau, kad domas viską sutvarkys. dar kartą kartoju: niekad niekuo nereikia rūpintis iki paskutinės minutės. gyvensiu kažkokiam name-garaže be baldų, bet vonia sakė yra, o man nieko šiam pasauly daugiau ir nereikia.

ir kai čia pradės lyti, kai jus visus spaus kasdieniniai rūpesčiai ir darbai, prašau prisiminti, kad aš tuo tarpu bandau šokti flamenko, valgau ledus ir šiaip bimbinėju.

hehe.

…o aš tik spaudau, tik spaudau VA02 sap'e, o ten niekas nesikeičia, nes kiti matyt sau krapštosi prie kitų darbų, o kai manęs paklausia ‘ar jau?’ aš tik palinguoju galvą ir dar kartą spaudžiu raudoną kryžiuką

ir dabar tai tikrai už laiko mašiną arba bent jau nuskraidinimą savaitei į priekį atiduočiau jei ne viską, tai labai arti to

o jei negalima į priekį, tada prašyčiau mane atgal į italiją ir aš net nesiskųsiu, kad per karšta

aš kažkur kitoj pusėj fotiko, mes visi geriam vyną, o tas dešinėj plikas nebūna, jį skutom kelionės proga