- aš klausiaus muzikos, negirdėjau, ką sakėt, ir paprašiau pakartoti, super kultūringai atsakiau aš į troleibusinės bobutės klyksmus “tai apsimeta, kad nesupranta, kas per jaunimas šiais laikais, žiūri išvertę akis, viską jie supranta, tik apsimeta”. (o viskas prasidėjo nuo to, kad aš stovėjau (STOVĖJAU, nėr ko prie manęs kibti) troleibuse, pasisukau ir pamačiau, kad su manim kažkas bando bendraut. “kaip sakėt?” paklausiau išsitraukdama ausines, ir tai buvo mano klaida, nes, kaip vėliau suvokiau, į mane buvo kalbama rusiškai, ir aš, bjaurybė, ne negirdėjau, o tiesiog apsimečiau, kad nesuprantu.) bet tokio kultūringo atsakymo nesitikėjau ne tik aš pati, bet ir bobutė, todėl jai beliko tik dar labiau susitraukus nuo manęs nusisukti ir praignoruoti likusį stovėjimo kartu laiką. džiūgaukit, tauta, aš tikrai troleibuse užvarčiau bobutę! praktiškai pergalė priešo zonoje. (tada aš tik oficialiai gūžtelėjau pečiais, bet -o, kad žinotumėt- širdyje verčiaus kūliais, tempiau maikę ant galvos ir kitaip siautėjau, kaip kad daro futbolininkai po įvarčio)

…su kazium vakaro pradžioj sėdėjom prie barbakano, kita senučiukė trepseno rinkdama butelius, o aš nustebusi kuždėjau, kad kaip čia yra, kad nėra  konkurencijos, juk tokia vieta. ir paklausiau jos, o senučiukė man nekaltai nusišypsojo ir sakė, kad 'yra čia toks dviratininkas, bet aš jam šiandien pati pradūriau padangą', ir šiuo savo pasisakymu prarado litą, kurį aš jau planavau duoti jai šiaip už nieką.

o vėliau – vėliau padavėja nuolatiniam bare sakė 'galėtum užeit ir dažniau', ir aš taip tikrai galėčiau ir padaryt.

o už keturių valandų man vėl keltis į darbą, tada šokiai, ir grįšiu jau po vienuolikos; ir jau tada, jei su niekuo nesusitiksiu (?), gal ir imsiu ir išsimiegosiu

visko gi šiam pasauly būna

labanakt

aš galvoju, kad visas pasaulis neturi darbo, nes jau gavau lygiai 20 laiškų, nagrinėjančių mūsų savaitgalio įsiskolinimus (už skysčių papildymus), kas atrodo maždaug taip:

^{(pagaminta lino)}

ir jau vien faktas, kad žmonės daro grafikus tik tam, kad įrodytų, jog merginos mūsų kompanijoje yra Didžiosios Alkoholikės, rodo baisingai aukštą užimtumo lygį. o matytumėt, kokios dar analizės vyksta!

-jei norit žinot, grafikas visiškai neparodo realios situacijos, nes bernai buvo daugiau prisikrovę į kuprines iš pat pradžių-

—

kad jau vakar pasakiau kaziui, tai pasakysiu ir jums, o tiksliau gal net paprašysiu, kad jei kas nors iki šiol skaitydavot tai, ką rašydavau “tuščiuose” tarpuose, pasisakykit. šiaip.

aha, va tokiuose tuščiuose tarpuose. (jei dabar galvojat pažiūrėt į buvusius įrašus, tai ten nieko nebėr. ir daugiau taip nebedarysiu, tušti tarpai ir bus tušti)

susikibę žmonės įlipdami į troleibusą dainuoja “gal išsiskyrę nebuvom visai”, ir mane nelauktai netikėtai iš nežinia kur užplūsta gyvenimo džiaugsmas, aš nusilaužiu ievos šaką ir sakau sau, kad niekad nebuvau kauno džiaze, o kaune gyvena mano teta, kuri sakė, kad šampanas yra blogis, ir aš jau beveik tikra, kad noriu nusipirkt porą šampo ir pas ją užsukt

ir tada jau rašau tam kitam justui, bet finale mes su kazium geriam užupy tarp kažkokių vaikų, o po to jau dviese

(o dar kažkas sako, kad mano įrašai išsibarstę. kokia aš, tokie ir įrašai, ką jūs suprantat. tadam.)

mano tėvai apsiženiję dvim penkis metus.