…o kas yra smagu, tai yra tai, kad aš rašau kaziui 'einam į prancūzparkį paspoksot į žmones', o jis atrašo 'ne, važiuojam į kernavę', ir aš sakau 'važiuojam'
ir dar kiek nedrąsiai skambinu tadukui, nes juk vakar užsibuvom ir niekad negali žinot dėl jo savijautos, bet jam pakėlus ragelį jau labiau teigiu, nei klausiu 'važiuojam į kernavę' ir jis nepraėjus nė sekundei entuziastingai sako 'gerai', aš dar įspėju 'būsim už dvim minučių', jis vėl sako 'gerai' aš sakau 'gerai' ir mūsų toks vos ne dalykinis pokalbis baigtas.

ir, žinokit, va man tik tokių nerūpestingų pasivaikščiojimų ąžuolų giraitėmis, nenufotkintų gandrų dirvonuose ir lengvo mieguistumo grįžtant, ir aš dar kurį laiką tempsiu be tų visų savo paryžių