nuo šiol tai jau labai tvarkysiuosi, pažadu pažadu pažadu.
Antradienis, 2008/05/27 00:17o jei jūs būtumėt viktorija, tokia tik ką eilinį sykį nusipirkusia per mažus batus, įvariusia kortelę į minusą ir šiaip šiek tiek nedamiegojusia, va tada, prašau, pasakykit man, kur jūs pasidėtumėt raktus??? (mindaugai, jau girdžiu, kaip tu žviegi po lova!. ne po lova – tris kartus tikrinau.)
iškrausčiau visus stalčius – net ir virtuvės ir net tuos, kur rūbai sulankstyti. lentyną irgi. ieškojau balkone. nei tarp auskarų, nei tarp apyrankių ir net tarp batų nėra. tarp kojinių irgi. tūliką keturiom iššliaužiojau. šaldytuvą patikrinau.
iš streso dabar valgau vištą ir galvoju, kaip gyventi. ten dar tas prakeiktas magnetas prikabintas, kur įleidžia į ofisą. už jo pametimą, sakė, atims 35 lt – grynas nuostolis. nu ir neisiu darban, tegu žinosi. ir iš namų visai neisiu. ir apskritai.
neviltis.

((: super istorija, o atomazga tai iš vis..
Man sakydavo – kur pasidėjai, ten ir rasi. Ir nužvelgdavo.
O tai tau. Labai negeras nuotykis. O ten kur lėkštė yra su sumuštiniais.. gal kuriame vietoj dešros uždėjai raktus, a?
o man tai sakydavo 'mačiau. (palaukdavo, kol naiviai nudžiugdavau dėl to matymo, o tada užmesdavo)per gatvę bėgo'. labai nervindavo.
aš jau visiems galiu pasakyt, kad jei būtumėt viktorija, raktus pasidėtumėt kažkur min du mėnesius nenešioto žieminio palto kišenėje. nežinau, ką aš sau galvojau ten kišdama. ir visiškai nepamenu, kaip aš čia taip.
bet dabar jau nesvarbu. gera juos matyt begulinčius savo vietoje (t.y. ant kilimo šalia lovos, tam gale, kur dedu galvą).
…kažką prisižadėjau padaryt, jei jie atsiras, nebeprisimenu. pagalvosiu ryte:) bet tai kokia kiaulidė po tų paieškų liko.