pasivaikščiojimai tvoromis » 2008

įrašai 2008/05

ne, nu tikrai.

Ketvirtadienis, 2008/05/15 11:29

ta prasme, aš jums visiems labai patariu, kad kai kalbat telefonu su klientais Didelėm Ausim, kaip kad pavyzdžiui mano, nesikeikit, arba bent jau pridenkit ranka ragelį.

kam jums tie pikti laiškai į jūsų pašto dėžutes, kam?!!!

nu ir dar galiu pasakyt, kad šis pasaulis yra visiškai nepatogus gyventi, nes aš prisipirkau internetu daiktų, kuriuos reikia arba pasiimti iš jų parduotuvės darbo valandom, arba, jei negali, jie tau atveš. kaip šiandien paaiškėjo iš gerb. pono keikūno, irgi darbo valandom. žmonės, jei aš galėčiau darbo valandom sėdėt ir laukti jūsų atvažiavimo, tada neturėčiau bapkių jūsų daiktų pirkimui. o jei turėčiau, tai eičiau pačiupyti to daikto gyvai ir tik tada pirkčiau.

o pasakymas ‘nu tai atvažiuokit pas mus kažkur į sandėlį už miesto ribų, nes jis kiek ilgiau dirba’ yra apskritai viršūnių viršūnė, nes kam tada aš mokėjau pinigus už pristatymą man yra visiška Paslaptis.

man ant kelio šiandien nesimaišykit, o tai nukąsiu galvą.

3 komentarai »

apie jaunuosius mūsų kolegas

Sekmadienis, 2008/05/11 02:26

šian (jau tikrai šian), kai man kažkoks nepažįstamas draugas padėjo aiškinti Gyvenimno Tiesas, aš labai susimąsčiau, ko gi aš jas taip neigiu. ir supratau – pas mane iš kažkur yra įsikerojusi nuomonė, kad jaunesni žmonės tiesiog negali kažko mokėt ir žinot geriau už mane, nes jie yra prakeikti mažiai. juk suprantate, ką noriu pasakyti? gink dieve, nelaikau jų durnesniais ar panašiai, jie tiesiog yra mažiai.

iš tiesų, paprastai tai nelabai liečia nepažįstamus žmones, arba žmones, besimalančius manęs nedominančiose srityse, nes nei aš ten labai gilinuos į tą jų amžių ir apskritai gyvenimą, nei ką. bet, pavyzdžiui, man buvo šiokia tokia trauma, kai paaiškėjo, kad šokių mokytojas yra iš tos pačios mokyklos žemesnės klasės (jis mokytojas, o aš? – aš palyginus tik varganai trypčioju), arba kai sesė burbuliuoja kažką ispaniškai, ir man tenka pripažint, kad iš mano ispanų pamokų ausinuke gal ir nieko gero.

(taip mąstant, turėčiau tikėt, kad visi vyresni už mane yra ir gudresni. chem, norėtumėt! nei per kur).

man kažkaip nežmoniškai reikia daryt karjerą, nes jei kada nors mano viršininku pataps koks jaunuolis, išprotėsiu iš siaubo.

gerb. ponas direktoriau, kuris turi proto, prašau mane kelt pareigose jau dabar.

dabar, pasakyta.

3 komentarai »

kaip ten buvo su tėvų balium

Ketvirtadienis, 2008/05/08 08:42

vakar, kai jau limuzinas paėmė tėvus vežt į restoraną, jiems gal kažkaip susišvietė, kad tas nuvežimas yra kaip ir visas jų pasibuvimas toj stebuklingoj mašinoj, nes jie labai ekonomiškai paskaičiavo, kad o kaip gi palikti šampaną, už kurį jau sumokėti pinigai, (ir apskritai, kaip palikti šampaną), todėl vykdė akciją “išgerkime jį per tas dešimt minučių, kol mus nuveš”. o restorane jų jau irgi laukė šampanas, todėl maždaug praėjus dvidešimt penkioms minutėms nuo veiksmo pradžios gavau džiaugsmingą mamos sms'ą o mes jau įpusėjom antrą butelį! ir supratau, kad tėvai nusiteikę tūsintis kaip kaži ką, kažkodėl nudžiugau ir sėdėjau sau troleibuse šypsodamasi į langą.

žinokit, lyja, o aš kaip sykis pirmadienį nusipirkau skėtį ir dar nespėjau jo pamesti. galima sakyt, gyvenu tobulai.

7 komentarai »

koplyčia

Pirmadienis, 2008/05/05 20:00

…jei truputuką už balkasodžio paklaidžiosit po miškus, aš jums beveik garantuoju, kad gan lengvai rasit atstatinėjamą koplyčią (o prieš kurį laiką jos būtumėt nepastebėję net specialiai ieškodami).

koplyčią, kurią buvau prisiskyrusi prie Viečikių, Kurias Žino Tik Vietiniai, grupės. o dabar – ima ir atstatinėja! taip ir matau, sudėlios rodykles (tas, tokias rudas) miške kas penki metrai ir veš turistus autobusais.

o aš stovėsiu su kibirėliu prirautų pienių (o ko jos be leidimo auga mano pievoj) ir liūdnai į juos žiūrėsiu.

—–

-ak, o kadais,-

kadais mes rengdavomės karalaitėmis, pasikėlusios sukneles bėgdavom miško keliu ir fotografuodavomės įlipusios į rūsį (tik pusiau, giliau leistis buvo nedrąsu – laidojo tame rūsy žmones, gąsdindavo mus), stovėdavom tarp dilgėlių ir kartais paplanuodavom, kad tūsas čia būtų nepakartojamas

o jei aš pradėčiau bado streiką, įsikibčiau į kokią plytą nieko nebus, dinkit iš mano užkaborių šaukčiau iš visų jėgų ja mosikuodama, jei…? gerai, pati žinau.

jau galit kalbėt apie paveldą ir visa kita, nes man vis tiek

-liūdna, aš visai tokia, kuriai patinka griūvantis pasaulis-

3 komentarai »