galėčiau dirbt už antitermometrą, tikrai. norintys turėtų namie knopkę ‘ką šiandien rengiasi viktorija’, kur nuspaudus išlįstu paveiksliukas – ir tada jau ramiai galėtų elgtis priešingai. nes kai tik pagalvoju, kad vasara ir nėra čia ko, tai po to vos parvažiuoju per visą tą lietų, o sankryžose dėl prakeikto vėjo vis pasikamšau sijoną. žinoma, jei apsimūturiuoju kaip nesveika visokiais megztukais, nusprendusi, kad pasaulyje be proto šalta, saulė su pasimėgavimu tvieskia man į dešinį šoną. tai dabar mąstau, kad juk turi būti lietuvos oruose nors menkiausia sistema, pagal kurią galėčiau gyventi. nes kažkaip.

 

 

 

—–

o jei dirbčiau lėlininke, padaryčiau jasikevičių – tokį išpūstom apvaliom akim ir pakeltais antakiais; ir dar nugaroj rakteliu prisukus jis žiopčiotų ir skeryčiotų rankomis. gal dar kaip nors virvutę viršugalvy įtaisyčiau, kad vairuotojai galėtų pasikabyti ant priekinio veidrodėlio – būtų pilnas komplektas su šių dienų mados top’u iš visų langų iškišt po vėliavėlę. rinkinys vadintųsi ‘valio valio olimpiada’.

 

 

o ne, jau tris minutes sėdžiu viršvalandžių.