…aš pasakoju t., kas ir kaip ir ką aš apie tai manau, nes nemačiau jo begalybę laiko, o jis vis tiek neapgina ir krizena, kai kažkas išsitempia mane šokti, o dar po to sako su savo tais raštais ant rankovių tu gal visai ir panaši į hipę, aš susiraukiu ir sakau o tai gal aš ir esu hipė ir jau tada abu labai juokiamės, o jis vis įterpia ne, ne ir kai nustojam sako jau tu labiau pankė, o tada vėl sako ne, ne ir mes taip ir nenusprendę keliam rankas į viršų ir staipomės kaip tik galim, nes normaliai pakilt šokt tingim

ir t. man jau nupiešė paveikslą, kuris sau džiūsta kitam miesto gale, ta proga mes susitariam eit piešt grafiti ir išsiskirstom po lyjantį vilnių

ir kaip sau norit, va taip tik ir tegyvent