taigi, gavau atsakymą į tą savo 'ble, kaip aš tiek prisiliuobiau?'.

nuo  Ieva
kam viktorija

data   2008 m. spalio 30 d. 10:52
tema  Re: ble

jooooooooooooo. vika. jei dar kazius nepasigyre, mes abu pries koiu 15 min atejome i darba. saziningai pramiegoje, nes abu pazadino tadas.
be to as galvoju kad esu dar girta, nes man Labai Viskas Linksma:)
o kazius toks truputuka istyses.
o jei atsakyti i klausima, KAIP TU TIEK PRISIGEREI, tai galiu. mes isgereme Daug sampano La Boheme. tada pagal visus normalius pasaulio desnius turejome eiti NAMO. bet JUS SU KAZIUM, taip, JUS, sakete nenene, einame gerti (ai ir tu dar tuos karoliukus pametei…9!). tada ejome dublineryje issimaldauti DAR sampano.
ir tada nuejome i transilvanija, kur gerem DAR sampano. kadangi sampanas yra paslaptingas gerimas ir nesuprasi kaip jis funkcionuoja, manau kazkurioje vietoje mes tiesiog nepastebejome, kad DAR sampano gali buti PER DAUG sampano.
siaip ar taip gimtadienis vykes. uzskaitau

kažkaip viskas sustojo į vietas. dabar suprantu, ačiū.

p.s. mano kolegė pažiūrėjusi į mane rimtu veidu pareiškė 'sunkus tas alkoholikų gyvenimas. užtat koks turiningas!'. protingi visi šiandien be galo be krašto.

man tai iš tikrųjų bloga. ir gali būti, kad smirdžiu.
yra žmonės teoretikai, yra praktikai. mes vakar nutarėm, kad esam grynų gryniausi praktikai ir labai susirūpinom, kaip čia būtų, jei padėtum vyno taurę ir šampano taurę kokiai parai. mūsų, praktikų, požiūriu, šampo liktų mažiau, nes jei jis iš kažko burbuliuoja, tai turi išburbuliuoti ir tas burbulų produktas pasinaikinti, taigi tūris nr2 mažiau už tūrį nr1. (bet mes to niekada ir nesužinosim, nes tiesiog laikyti alkoholį ir laukti, kol jis nugaruos yra visiškas absurdas)
bet kaip tokiems puikiems praktikams po to gali šauti tokios puikios idėjos kaip 'dar ir dar šampo' tai aš nežinau. kas gi tie būsimi 50 kolio klausimų ketvirtadienio vakarą ir taip ir neperskaitytas angliškas šlamštas? pfff. o kam man tada bendras išprusimas?
jei matėt vakar piliečius, kurie tūpinėjo vilniaus gatvėmis pasišviesdami mobiliais, tai ten buvom mes. nes aš pareiškiau, kad sutrūko mano apyrankė ir dabar reikia būtinai surasti 9 karoliukus, nes be jų – ne gyvenimas. o po to paaiškėjo, kad 4 iš jų sėkmingai įkrito man į pirštinę, tad nuo kolegų sugėrovų teko bėgti skersai vilniaus gatvę, o tai jie iš to pykčio mane kumščiavo.
ir dar turėjau draugų. tokių draugų, kurių prisidarai, kai per daug išgeri ir imi su visais bendrauti. vienam net sakiau, kad jis turi proto. fak. aš nesakau žmonėms, kad jie turi proto – jei jie jo turi, tai ir patys supranta.

aš mirsiu. jei ne per ateinantį pusvalandį, tai šį vakarą per kolį. parašiau draugams mail'ą 'ble, kaip aš vakar tiek prisiliuobiau?'. laukiu paaiškinimo.

šimaš, kodėl tu nedirbi kur nors netoli. aš neturėti ką sprite'o pasiųsti. aš turėti eiti pati, o kojos tai linkti!
būti labai nelaiminga.

aš esu griežtai įsitikinus, kad pirmadienis – tai jau tikrai Ne Ta Diena, Kai Reikia Dirbti. todėl šiandien ir nedirbu – pažiūrėkime, šiandieninis darbų sąrašas:
1. parašiau draugams mail'ą, kad kiti du draugai įrašė singlą (iš tikrųjų neįrašė);
2. nuklausiau, kaip vieni žmonės apšnekinėjo kitą žmogų (chi chi);
3. išlanksčiau 6 popierinius paukštukus! čia jau esu labai patenkinta – kabinsiu juos ant siūlų prie lubų, ir jie taip makaluosis. o po to, o po to! po to, kai bus žiema, iš vilnos darysiu snaiges ir jas kabinsiu ant tų pačių siūlų. ak, kaip puiku.
4. paslapčia po 5 lapus atsispausdinau kažkokią begalinio ilgio anglišką nesąmonę, nes vai vai, viktorija turi kolį ir trečiadienį, ir ketvirtadienį, o nei vienoj paskaitoj nebuvus.
5. truputėlį (taip vos vos) išsijuokiau iš draugų, kurie ėjo į tą playboy'aus pristatymą – nu dieve, tie bantai po kaklais tai tikras pasityčiojimas:)))
6. pagalvojau apie gyvenimą, bet taip labai nedaug ir ne iki galo (nusprendžiau, kad jei poryt nelis, trauksiu iš sandėlio pupsiką)
7. ir dar eisiu pirkt medžiagos – permatomos baltos ir permatomos raudonos. ir siūsiu sijonus iki žemės! tada juos kalatosiu prieš vėją ir fotografuosiuosi.

nu ok, bet kavos tai vis tiek reikia.

va, o aš susitikau normaliąją kaimynę (taip, ir aš tokių turiu! bent jau taip atrodo). ji su vyru gyvena visai kitoj pusėj, turi atskirą įėjimą ir t.t., tad aš ją mačiau vieną vienintelį kartą, kai tik įsikėliau ir tampiau daiktus viršun. ji man papasakojo baisių istorijų kodėl-išsikėlė-praėję-nuomininkai, o tada sako seniai norėjau jus susitikti.
oo, galvoju, kas čia dabar.
pasirodo, kad betampant man į viršų daiktus, ji nužiūrėjo paveikslus, ir tuos du mėnesius laukė, kad paklaustų, ar nenoriu jų parduoti.
ak, tas mano talentas. labai juokiausi.
kad nesigautų čia labai didelis prisigyrimas, tai skubu pasakyti, kad mano draugai iš mano menų tai šaiposi, vadina juos 'baidyklėmis su šiaudų kūgiu', o jei kuklinasi rimtai išpeikti, sako 'aš tai tokio nekabinčiau…'. taigi.

toliau skaityti tik tiems, kurie yra žaidę dartais ir supras, apie ką aš čia krykštausiu.
aš užėmiau ketvirtą vietą baro dartų čempionate! ir tai buvo truputėlį neteisybė, nes kai žaidėm final 4, aš tvirtai buvau trečia, o tas paskutinis buvo atsilikęs daug daug taškų, taip maždaug šimtu. o kai jau peržaidinėjom su juo dėl 3-4 vietų, aš užsidariau pirma strėle, o jis – trečia, bet tas velnio aparatas nusprendė, kad mums reikia permesti dar po kartą, mat labai jau jam sunku suvokti, katras čia geresnis. ir tada aš pataikiau į niekingą dvejetą, o jis pataikė į niekingą trigubą dvejetą, bet tai yra mažiau niekinga negu mano viengubas, taigi ir likau ketvirta. bet aš vis tiek esu be galo be krašto dabar pasipūtus ir savimi patenkinta. ir jei čia gavosi labai didelis pasigyrimas, tai taip ir turėjo būti!

savaitgalį mane užpuolė ta slogos stadija, kai norisi tiesiog susikišti į kiekvieną šnervę po servetėlę ir taip sėdėti, nes be perstojo brūžinti panosį visiškai užknisa. ir tada, beieškodama servetėlių papildų, atsidariau medicininėms reikmėm skirtą stalčiuką – va tada ir paaiškėjo, kad mano nuostata ‘jokių vaistų’ vykdoma visu pajėgumu ir iš tokių dalykų teturiu pleistriukų ir vieną garstyčių lapelį. pėdindama sau į miestą labai galvojau, jei:
a) man pakiltų begalinė temperatūra, pvz 40
b) neturėčiau jėgų nušliaužti iki vaistinės
c) būčiau pametusi abu savo mobilius. arba jie būtų išsikrovę, o nebūtų elektros. arba pan.
d) visi kaimynai kur nors būtų išvažiavę
tai ką aš tada daryčiau?
atsakymas, aišku, paprastas – apsivyniočiau kiekvieną pirštą pleistriuku, o ant krūtinės priklijuočiau garstyčių lapelį. o ką daugiau bedaryt.
bet viskas turi būti ne taip, nes žmonės šneka, kad į senatvę turi supanašėti su savo giminiečiais. o ta močiutė, į kurios giminę aš nusidavus, saujom geria vaistus ir kai paskambini ir sakai ‘kaip sekasi?’, ji turbūt išgirsta ‘pas kokią gydytoją buvot?’ ir puola pasakoti. tai juk ir aš tokia būsiu, kai užaugsiu. todėl nusprendžiau daryti pradžią ir užsipirkti kokių nors vaistų, kas aišku, bus teraflu ar kažkas panašaus.
tiesa, tada dar buvo ginčas: degtinė su pipirais yra nuo slogos, ar nuo galvos skausmo? kažkas ant galo tvirtai pasakė, kad degtinė su pipirais yra apskritai nuo visko, bet aš nelabai tikiu.