man tai iš tikrųjų bloga. ir gali būti, kad smirdžiu.
yra žmonės teoretikai, yra praktikai. mes vakar nutarėm, kad esam grynų gryniausi praktikai ir labai susirūpinom, kaip čia būtų, jei padėtum vyno taurę ir šampano taurę kokiai parai. mūsų, praktikų, požiūriu, šampo liktų mažiau, nes jei jis iš kažko burbuliuoja, tai turi išburbuliuoti ir tas burbulų produktas pasinaikinti, taigi tūris nr2 mažiau už tūrį nr1. (bet mes to niekada ir nesužinosim, nes tiesiog laikyti alkoholį ir laukti, kol jis nugaruos yra visiškas absurdas)
bet kaip tokiems puikiems praktikams po to gali šauti tokios puikios idėjos kaip 'dar ir dar šampo' tai aš nežinau. kas gi tie būsimi 50 kolio klausimų ketvirtadienio vakarą ir taip ir neperskaitytas angliškas šlamštas? pfff. o kam man tada bendras išprusimas?
jei matėt vakar piliečius, kurie tūpinėjo vilniaus gatvėmis pasišviesdami mobiliais, tai ten buvom mes. nes aš pareiškiau, kad sutrūko mano apyrankė ir dabar reikia būtinai surasti 9 karoliukus, nes be jų – ne gyvenimas. o po to paaiškėjo, kad 4 iš jų sėkmingai įkrito man į pirštinę, tad nuo kolegų sugėrovų teko bėgti skersai vilniaus gatvę, o tai jie iš to pykčio mane kumščiavo.
ir dar turėjau draugų. tokių draugų, kurių prisidarai, kai per daug išgeri ir imi su visais bendrauti. vienam net sakiau, kad jis turi proto. fak. aš nesakau žmonėms, kad jie turi proto – jei jie jo turi, tai ir patys supranta.

aš mirsiu. jei ne per ateinantį pusvalandį, tai šį vakarą per kolį. parašiau draugams mail'ą 'ble, kaip aš vakar tiek prisiliuobiau?'. laukiu paaiškinimo.

šimaš, kodėl tu nedirbi kur nors netoli. aš neturėti ką sprite'o pasiųsti. aš turėti eiti pati, o kojos tai linkti!
būti labai nelaiminga.