…o tada, kai jau porą dienų vaikštau kaip zombis ir galvoju, kad viskas, ko man reikia šiame pasaulyje – išsimiegoti, kaip tyčia ateina supratimas, kad dovanų tai turiu lygiai nulį kablelis nulį. ir idėjų – lygiai tiek pat. džiugu, vakaras suplanuotas.

ir su dovanom tai apskritai gavosi puikiai – sekmadienį šventėm kalėdas su Draugais, vieni dovanojo visiems bendrai porą alias'ų, kiti – profesionalią fotosesiją, dar vienas pasišvaistė ir visiems nupirko po nugaros masažą. norit žinot, ką padovanojau aš? po atvirutę!!! žinau, žinau, aš – nuostabi. gal kas dar norit su  manim keistis dovanom? :)

p.s. ir čia gal kalėdinė dvasia, ar kas, bet jaučiuos jau labai tokia prižiūrėta, nes a., veždamas mane po treniruotės namo sako “tavo ne ta nuotaika, namo nevešiu, važiuojam kur”, aš kažkaip atsisakau ir dar parėjus pasirašau 'su niekuo nenoriu kalbėtis', ir tada jau t. sureaguoja parašydamas sms'ą 'o tau viskas gerai?' ir po to 'jei reikia, galiu atvaryti'.

viskas, aš savo žiemos privalomąjį skrydį jau atlikau – pamataravus rankom ir pasiūbavus į visas puses tėškiaus ant pilvo, aplink išbarstydama šiukšlių maišelio turinį.

tikriausiai labai neblogai atrodžiau - kažkokie diedai plojo rankom ir šaukė 'pakartot!!!'

tai aš jau matau, m. kirpimas taps kasmetine tradicija, ne kitaip. šį kartą vėl tapti pliku jis noro neišreiškė, tad pasiskolinus iš padavėjos žirkles ėmiausi tik trumpinti galus, kol atbėgusi kavinės vadybininkė ar kas toji pikta moteriškė bebūtų, ėmė baubti čia gi maitinimo įstaiga, ką jūs sau galvojat? taip ir liko kirpta pusė galvos – esu tikra, šitas reikalas jau atitaisytas kirpykloje ar bus atitaisytas artimiausiu metu. bet šiaip, m.,  kaip kad vakar “nerūpestingai” viena marškinių pusė buvo ištraukta, taip stiliaus išlaikymui galima palikti ir tą šukuoseną. pagalvok apie tai.

gi jubiliatas vakar gavo neįtikėtiną atvirutę nuo savo močiutės – viršelis toks su blizgučiais ir kalėdine žvake, dar parašyta “džiaugsmu Naujieji tegu trykšta, plevena laimės ugnele!”, o viduj po visokių palinkėjimų močiutiškai skelta aš nerimauju dėl tavo savaitgalių praleidimo, kodėl po savaitės sunkaus darbo negalėtum išsikrauti koncerte ar spektaklyje? va, l., ir tu turi apie ką pagalvoti.

o aš tai galvoju, kad viskas gražu ir gerai ir dar juokinga, nes mano kaimynė bandė sumokėti sąskaitą intenetu grynaisiais, kuo aš nebūčiau patikėjus, jei nebūčiau to mačius savo akimis. aš bijau žmonių, po tokių fokusų iš jų galima laukti bet ko, tikrai. 

ne, čia ne tas atvejis, kai žviegiu nenene, backup! backup!!! kad viskas sugrįžtų į paskutinę užfiksuotą normalią gyvenimo stadiją, man šį kartą reikia skip'o. kad paspaudus nukeltų kokią savaitę į priekį. turėčiau tokią, būčiau dar ankstyvą pirmadienio rytą iš po kaldros iškišus pirštą ir užtikrintai mygus.

nes iš tiesų, kaip kad žmonės sako, o neseniai ir vienas pažįstamas priminė, viskas yra šūdai, išskyrus myžalus ir vėmalus.

bet dabar pagal visus Visuotinio Balanso Dėsnius man tuoj-tuoj nutiks kas nors gero ir šviesaus. susidedu rankutes ir laukiu.

ar žinote, kas yra daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją?
aš jums pasakysiu, kas yra daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją!

daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją yra:
miegoti, spalvinti akmenukus, ieškoti gyvenimo prasmės, valgyti mandarinus, apsipirkinėti, tingėti, sudarinėti planus, galvoti apie nieką, atsineši dar malkų iš sandėliuko, kepti bulves, skambinti kam nors papliurpti, daryti žvakę, nerasti rakto, šluostyti dulkes, siūti sukneles, dykinėti, ieškoti problemų, laukti sniego, lakuoti nagus, skaityti, kirptis plaukus, žiūrėti senas nuotraukas, linguoti pagal muziką, žadėti tuoj-tuoj pradėti rašyti tą referatą, skaičiuoti namų rozetes, keikti lochus, tikrinti, ar vis dar galiu išbūt nekvėpavus 1,5 min, guostis kitiems, kaip man blogai dėl to, kad turiu rašyti referatą ir dėl to, kad nebegaliu tiek išbūt nekvėpavus, galvoti apie dovanas ir nieko nesugalvoti, skabyti iš gėlės nudžiuvusius lapus, toliau piešti daug rutuliukų į užrašų knygutę, tikėtis geriausio, prisiminti nebaigtus darbus, norėti spanguolių, skaičiuot sukauptas atostogas, matuotis visokius drabužius ir maivytis, kvėpuoti.

ir kai yra tiek dalykų, kuriuos veikti yra daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją, aš niekad neparašysiu to prakeikto referato apie vagysčių konc.., tpfu, t.y. objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją, anei kitų dviejų su puse referatų per šitas dvi savaites, nu niekaip.
:(