et
Antradienis, 2009/03/31 22:59šiandien susitikau grupioką, ir paaiškėjo, kad tas turi jau metų dukrą!
ko tu čia rūpinies, juokiaus į jo susiraukusį veidą, va, po kokių penkiolikos metų tai bus bėda – galėsi su pagaliu bernus nuo jos vaikyti.
tas pažiūrėjo į mane tokiu priekaištingu žvilgsniu ir viltingai sakė o tai gal ji bus negraži?
———
o aš tai neturiu kilimo (giliai giliai atsidūstu). ir negaliu ant jo voliotis ar šiaip gulėti įrėmus kojas į sieną ir graužti mandarinus. todėl ant paguodos rytojaus dienos darbas – prie sijos savo kambary prikabinti lempeles. pradžiai nusipirkau dešimt.darbe antrą kartą visiems mažino algas, šį kartą nepraleido ir manęs. (nieko negaliu komentuoti, aš gi jiems skolinga vieną neburbėjimą. tyliu lūpas suraukus. neprovokuokit, tyliu!) bet kai jau jie pasiruošė sakyti visus tuos argumentus, aš tik papurčiau galvą ir paprašiau, kad duotų man atostogų – visas, kiek turiu ir dar biški. šūdo tau sakė, o ne atostogų. na, ne tiksliai taip, bet tą ir turėjo galvoj. nes dar paklausė, o ką tiek laiko veiksi, aš tik gūžtelėjau ir sakiau ką žinau – po to pagalvojau, kad jei būčiau išspaudus kokią Didelę Priežastį, kaip kad dera žmogui prie skaičiukų, būtų gal kažką suorganizavę.
nu ir gerai.
ir mąstau apie ibizą. nes kažkaip rodos, kad ten bus smagu – ir net pradžioj nesupratau, kaip tik ką nusipirkus bilietus galima kažko imti taip ir laukti, bet kadangi išgirdus apie kelionę po patvinusias gyvenvietes mosavau rankom ir kartojau noriu noriu, imu suvokti, kad iš tiesų aš pasiilgau ne kažkokios tai šilumos ar panašiai, o elementaraus vandens beigi teliūškavimosi. ir aš nesu kokia nors gera plaukikė, o greičiau tik geras plūduras, tad vandens traukos niekuo kitu nepaaiškinsi, kaip tik vasarom vidury miškų ir tuo faktu, kad to amžiaus, kai dar į mokyklą eit nereikėdavo, mes jau primeluodavom tėvams ir palapčia pabėgdavom į nemuną, kur pasileisdavom varlyte pasroviui (kad taip darydavom, prisipažinom tik prieš metus ar du. jei mano būsimieji vaikai žada veikti kažką panašaus, tai tegu persigalvoja jau dabar, nes kitaip aš at-si-sa-kau juos gimdyti).
dar mąstau apie juostas, aš visai apstojau fotografuot su juosta. kur dingo mano įsitikinimai? minusas man kaip nieko, gal net du.
o šiaip? šiaip mano dienos užpiltos šampanu ir užkąstos silke.
burbuliukai burbuliukai burbuliukai
p.s. kas tie pusė taško??? :)
