pasipiktinimas
Pirmadienis, 2009/03/30 10:40aš taip visada ir žinojau, kad su katėm man ne pakeliui. ir nors šita pasaulinio lygio žvaigždė (nes apie ją rašo net užsienio blogeriai) pagal charakterį yra pusiau šuo, bet čia yra jau visai visai, nes dar dėl du kartus perkąsto mobilaus pakrovėjo laido galėjau atleisti (nes esu labai atlaidi ir šiaip mielaširdinga, tas tai taip), bet va dabar nuėjus į tūliką nusiplaut pomidoro pamačiau, kad ji man nosį apdraskė! vienu nagu! ir net nejutau. kiaulė gauruota.
o kad apdraskė, nemačiau iki dabar dėl to, kad darbą tai pramigau ir vėl vėlavau begalybę laiko. pastaruoju metu Kažkas Darosi. čia aš dabar visur imsiu taip vėluoti? nenene, to tai jau nebus. NEBUS sakau!
O jei pomidorą būtumei plovus virtuvėj, tai gal nebūtų jokios bėdos – tiesiog būtum nepastebėjus ir katinėlis iki šiolei mielas atrodytų?
tai anksčiau ar vėliau iki veidrodžio vis tiek būčiau nušliaužus. dabar bėda gal net mažesnė – apsitepiau pudra ir pyktis po biški slūgsta. gal tas velnio žvėris ir išgyvens.
ooooooo. o kates savininkai irgi atsiims?
p.s. siandien namo negrisiu. ;)
Nu jau aš tai tikrai nepristatinėsiu savo tikru vardu ar bent jau inicialu. As esu anonimas. Ha ha ha.
O jūs gerai pagalvokit, Nektar Jablkowy. ar tikrai ramia širdim galėsite mus pasmerkti šiai Nežiniai? ar būsite laimingas, kai vidury nakties atsibusit ir galvosit ‘o gal reikėjo…’? ar nemanote, kad šiame pasaulyje ir taip per daug susvetimėjimo, kaukių ir atsiribojimo nuo artimo savo? (tuoj tuoj pakviesiu į sektą)