po treniruotės pradėjo lyti.
aš kažkaip pagalvojau – slidu, nevažiuosiu per centrą, nes ten daug mašinų ir reiks išvien stabdyti. važiuosiu per aplink!
šalmo stiklą vis nuvalydavau ranka, bet iš to – mažai naudos. ir dar tamsu. ir dar kelias remontuojamas: išraustos tos duobės, kurias po to užlopo ir tipo naujas kelias. vieną duobę apvažiavau, galvoju, jau čia ir baigias remontas. ir pasidaviau į dešinę. o ten – dar viena duobė; bandžiau išvažiuot, bet duobė buvo gilesnė, nei maniau. tada tik atsimenu pupsiko vaizdą ant šono ir dar kaip jis verčiasi ir kaip aš nuo jo tolstu :(

bet tada iš streso greit kilau, nustūmiau jį į pakelę ir tupiu susirietus ant žolės galvodama, ką man čia dabar daryt, nes iš kažkur visa pirštinė labai staigiai visa persisunkė krauju, o savo kraujo aš nemėgstu.
…s.g. važiavo tuo metu priešinga eismo juosta. tai kai pamatė mano skrydį, apsisuko artimiausioj sankryžoj ir privažiavo.
gal reikia padėti, klausia.
o man tai kas, kad jau ir viena džinsų klešnė nuo tos rankos spalvą keičia, aš su prašaliečiais vidury Neaišku Kur ir dar naktimis nebendrauju! ir šiaip aš Išdidi Moteris.
ne sakau, viskas gerai. tuoj paskambinsiu ir mane susirinks.

tuo metu proto neužteko pasakyt ‘paskambinau’, taip ir pasakiau – ‘paskambinsiu’. tai s.g. pasodino mane į mašiną ir nuvežė ligoninėn.

 
o ligoninėj ant manęs kad pradėjo klykti – tipo eismo įvykis su nukentėjusiais žmonėm, kodėl nėra policijos, aš turbūt gėriau ir pan. pasodino kitam kambariuky, aplink šokinėja pora seselių ir daktaras. ir tas taip rūščiai sako ‘nu, pažiūrėk, ko prisidirbai. kaip tavo rankos atrodo!’ aš pasižiūriu – taip, vieną ranką siuva, kitai odas nusilupusias karpo. viena koja apibintuota, kita – ištepta zelionke. mėgstamiausių džinsų kelyje – skylė, o vienas batas – skutukai. o tas dar su savo ‘kaip tavo rankos atrodo’. taip graudu graudu pasidarė, sėdžiu ir žliumbiu kaip kokia idiotė. ir nebeina sustot, nes vis graudžiau dėl tokio vargingo gyvenimo.

atėjo dar vienas daktaras, pažiūrėjo į mane ir sako tai negi taip skauda?
ne, sakau pro ašaras, man tik savęs labai gaila.

 
ir tada jie kažkaip pradėjo į mane draugiškiau žiūrėti. liepė kitą kartą geriau vietoj tokių išskirtinių ženklų ant pirštų užsiauginti juodus vyriškus plaukus – orginaliau. ir dar sakė, kad atrodau kaip boksininkė, kai tos rankos apibintuotos. net malonėjosi pranešti, kad patekom į eurovizijos finalą (bet policijai po to vis tiek apskundė, jau su manim susisiekė)!
ir išrašė nuskausminamųjų, į kuriuos aš numojau ranka, nes aš gi vaistų negeriu. kodėl man juos išrašė, suvokiau jau naktį :(

 
nieko, būna ir blogiau, ir baisiau. kaip kad ir tą kartą, kai išbėgau iš mašinos ir po pusės minutės ji sprogo. taip, ten buvo baisiau.
taip ir pasakiau s.g. kai jis pralaukęs kol mane sulopys ir parvežęs namo mano apšnerkštoj virtuvėj gėrė arbatą.

 
ar sakiau, kad šiandien važiuoju aplankyti tėvų? siurprizas.