per savaitę buvimo čia sugebėjau susirasti tris darbus, bet nujaučia mano širdis, kad ir tam paskutiniam trečiam reikia sakyti ate ate. nes visi graikai yra trenkti, rimtai. aš nežinau kodėl, jiems gal nuo karščio smegenėlės kaip razinkos susitraukia, ar šiaip kas dar vaikystėj galveles į grindinį padaužo, bet taip jau yra. visi, kurie yra kažkiek normalesni, yra atvykėliai iš kitų šalių. nu, nebent gretimame kabake padavėju dirbantis jorgis. nors ten dalyvis irgi neeilinis – ko jis dirba tuo padavėju, nesupaisysi, nes šiaip jis yra profesionalus magas ir važinėja su savo fokusais po apylinkes. ir jo dar visai neišryškinsi todėl, kad jo anglų kalbą reiktų sutaisyti (jis daugiau makaluoja rankomis ir leidžia garsus, nei kalba. o kai kažką nušneka į šalį, parodo į save ir sako i greek. i forget. dabar, kadangi gavo iš šluotos į galvą ir demonstruojasi visiems savo guzą, dar prideda and i have a skūpa problem. –’skūpa’ graikiškai šluota-).
ir jie visai neturi gyvenimo. ką jie veikė, kol mūsų nebuvo? dabar kas vakarą klausia, kur mes go out tonight ir tepu tepu išsišiepę prisistato ten pat. po to už visus sumoka, ir šiaip nieko blogo nedaro, tai pykti kaip ir negalima, bet ar kuris galit įsivaizduot, kad į lietuvą atvažiavus kažkokiems užsieniečiams reikėtų juos gaudyti ir bandyt kas vakarą su jais kažkur kartu išeiti?
‘crazy lithuanians are building a boat’ periodas kiek aprimo, trys restoranai ramiai mums kaupia tuos plastikinius butelius. atsidėkodami mes nusprendėm, kad būtų gražu švęsti jonines – karpom ir darom pakvietimus.
ar trenkti graikai sugebės normaliai pašvęsti lietuviškas jonines, ar nelaimėlis virėjukas (jam vis kas nors nutinka. tai nuo motorolerio nusivarto, tai bandydamas jorgio triuką atkartoti man koją cigarete nudegina, tai nelaimingai įsimyli gretimos kavinės savininkę ir t.t.) šokdamas per laužą nenusisukios savo plonų kojyčių, ar mūsų kulinariniai šedevrai įtiks žmonėms, kurie dirba restoranuose ir skiria, kur yra normalus maistas, kur – ne..?
pažiūrėsim.
