natūralu, kad kai pasakau, kad ‘thank you‘ lietuviškai yra ‘ačiū‘, visi ima čiaudėti – prie to jau pripratau. bet čia graikai pasidarė sau pramogą iš ‘į sveikatą‘. nes visas tas jiems labai panašiai skamba į ‘svaksi gata‘, kas reiškia ne ką kitą, o ‘pasmaugti katę‘. labai džiūgauja, daužiasi taurėm ir ant viso baro rėkia apie gyvūnėlių uždusinimą. ir aš taip pat daryčiau, kai pagalvoji, bet juoktis kartu su jais negaliu.

…juokiuosi namie, kai pareinu ir apie tai pasakoju draugams.

ir kad visai užbaigčiau gėrimų temą (nors apie ką gi daugiau aš rašysiu, dirbdama bare), tai parodysiu, ką aš gurkšnoju darbo metu. pirmiausia galiu pasakyti: obuolių sultis. arba trešnių. o dabar – parodyti, nes juk svarbu ne ką geri, o kaip geri:

šefukas-dundukas porą kartų jau buvo prikišęs nosį pauostyti, ką aš tokiais dideliais gurkšniais ryju; klientai kartais irgi kreivokai pasižiūri.

o man tai kas:)

aš mažas žmogus ir mano mažos svajonės pasakiau iljai, k. bendradarbiui, kai jis užsuko išgerti rakės pas mane į barą aš tik noriu išgerti tiek alaus, kad nepaeičiau. ne visai taip, bet kai išgeriu kokius tris bokalus, galvoje cinksi, kad ryt dirbsiu dvylika valandų, ir daugiau gert nebegaliu, mano svajonė neturėt tokių rūpesčių. aš neturiu gyvenimo, pridūriau iljai. jis pabučiavo mano ranką, aš tūptelėjau kaip pridera damai, kai jai bučiuoja ranką, jis nusijuokė ir išėjo.

o aš visai ne apie tai norėjau parašyti. aš norėjau parašyti, kaip šiandien kirpau k., kaip apsiliejęs klyną jis sarkastiškai sakė apsisiusiojau iš laimės, kur tau – nemokamai kerpa, kaip morkus (tiesa, mes jau čia keturi lietuviai. o greit būsim penki, nes atvažiuoja m.m. tik sugalvok ką nors gero piktai paskė i., sužinojusi apie jų atvykimą, nes viskas prasidėjo ne nuo ko nors kito, o nuo to, kad kai kažkas ten susišiko, mes abi sausio mėn bobo susidaužėm bokalais: važiuojam!) pasisiūlė nupirkti mums alaus ir nubėgo į tūliką, o mes su k. prunkštėm, kad jei yra second hand smoke, tai turi būti ir second hand beer, mes matyt tokiam alui pasiūlymą ir tegavom. bet koks gi dabar skirtumas? man Esminė Ateities Planavimo Krizė, jei norit žinoti. vis rimčiau skamba pasiūlymas kitais metais vadovauti barui, net žiemai yra darbas, kad turėčiau ką veikt – bet ne tam aš mečiau viską lietuvoj, kad įklimpčiau į įsipareigojimus kažkokioj graikojoj, galiu pranešti aš jums. noriu daug šalių ir jokių rimtų verslo pasiūlymų.

pasakiau, kad noriu į kubą, mano šitas noras kol kas pritarimo nesulaukia.

ir dar – dar aš noriu apsikirpti kaip bernai iš abba, bet savo gaurų nenoriu patikėti nei graikams, nei savo sugyventiniams. how to do?

atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti – už savaitės atleidžia VAK. tai kad nieko jis nepridirbtų, kai tik gali, siunčia jį namo. duodu jums tris spėjimus, kas jam išėjus stoja už baro. ne, ne šefukas-dundukas. Šiaunioji Barmenė Viktorija! tadam.
pasakysiu jums trumpai ir aiškiai: aš paprastas žmogus iš kaimo ir baruose geriu tik alų. namuose be alaus dar gerdavau:
vyną, kurio net pavadinimo nežinau. vadinam ‚namukais‘, nes ant etiketės kažkokios pilaitės nupieštos (jei ką, taip ir sakai – parnešk namukų);
šampaną pa pigiaja, kuris net nėra šampanas;
džiną, ant kurio etiketės taip ir parašyta: džinas. taip pat, kai kad būtų ant kokio alaus vietoj pavadinimo parašyta ‘alus’, o ant mėsos – ‘mėsa’. mums tai yra labai juokinga ir vadinam tą džiną ‘džinuliu vulgaris’.
o tai ką man dabar daryti? būna, sumakaluoja kokį pavadinimą, kurio net gerai nenugirstu, tada stoviu aš prie lentynos tų buteliukų, skenuoju juos lietuviškom akim, mintyse bandau pasakyti ir pagal skambesį atrasti, ko gi ten manęs prašė. o kai užsimerkiu, prieš akis bėga tik viena ištisa eilutė šūdašūdasšūdas. ir prigalvok tu man tiek tų gėrimų; ir atsimink tu man, kuris čia tas koks nors viskis geresnis už kitą.
che. išmoksiu tuos pavadinimus anksčiau ar vėliau, pradėsiu neduok die kažką nusimanyti, tai dar imsiu ir nebegersiu Bile Ko. che.

turėjom darbe kokius penkis cd, neįvertinau šios dovanos – vis burbėdavau, kad visas dainas mintinai moku. užtat dabar likimas man kerštauja ir paliko du. kai pasibaigia diskas, VAK man sako good cd, a? ir iš anksto patenkintas savo sąmoju priduria I‘ll play it again.

bet aš visai nenorėjau pasigirt, kad moku dainuot ‘I know you want me, you know I want you’, (o moku. mano labai  gražus balsas, beje. todėl negaliu viešai dainuot, nes ne visi gali pakelti tokį kiekį GĖRIO. toks gražus tas balsas, toks gražus. net ašaros rieda pagalvojus apie šį mano Talentą). apie ką aš čia? ai taip, aš norėjau pasakyti Pagiriamąjį Žodį. jis skirtas tiems turistams, kurie mano, kad būtų gražu paskutinį vakarą pastatyti barui išgerti. tai iš tikrųjų yra gražu.

…aš nesikuklinu ir tokiais atvejais liuobiu brangiausią baro tekilą. geltoną! po to, kai atradau šį stebuklą, į baltą tekilą net nebežiūriu:)

o ir šiaip. kartais (pabrėžiu – kartais) darbas, kuriame australai vidury baro vartosi kūlio, kuriame tau perka tekilą (nors galėčiau ją gerti už dyką. eee…) ir kuriame yra normalu tarp kokteiliukų nešiojimo su prancūzais pašokti kažką panašaus į salsą, – taigi, kartais, toks darbas yra Visai Nieko.

ir spaudžiu kuo  greičiau mygtuką ’skelbti’, kol nepasigailėjau šių savo žodžių.

graikijoj pasidaryti rakto kopiją kainuoja 1,20 euro – tris kartus pigiau nei lietuvoje!

ta proga raktą pamečiau jau antrą kartą.