aš mažas žmogus ir mano mažos svajonės pasakiau iljai, k. bendradarbiui, kai jis užsuko išgerti rakės pas mane į barą aš tik noriu išgerti tiek alaus, kad nepaeičiau. ne visai taip, bet kai išgeriu kokius tris bokalus, galvoje cinksi, kad ryt dirbsiu dvylika valandų, ir daugiau gert nebegaliu, mano svajonė neturėt tokių rūpesčių. aš neturiu gyvenimo, pridūriau iljai. jis pabučiavo mano ranką, aš tūptelėjau kaip pridera damai, kai jai bučiuoja ranką, jis nusijuokė ir išėjo.

o aš visai ne apie tai norėjau parašyti. aš norėjau parašyti, kaip šiandien kirpau k., kaip apsiliejęs klyną jis sarkastiškai sakė apsisiusiojau iš laimės, kur tau – nemokamai kerpa, kaip morkus (tiesa, mes jau čia keturi lietuviai. o greit būsim penki, nes atvažiuoja m.m. tik sugalvok ką nors gero piktai paskė i., sužinojusi apie jų atvykimą, nes viskas prasidėjo ne nuo ko nors kito, o nuo to, kad kai kažkas ten susišiko, mes abi sausio mėn bobo susidaužėm bokalais: važiuojam!) pasisiūlė nupirkti mums alaus ir nubėgo į tūliką, o mes su k. prunkštėm, kad jei yra second hand smoke, tai turi būti ir second hand beer, mes matyt tokiam alui pasiūlymą ir tegavom. bet koks gi dabar skirtumas? man Esminė Ateities Planavimo Krizė, jei norit žinoti. vis rimčiau skamba pasiūlymas kitais metais vadovauti barui, net žiemai yra darbas, kad turėčiau ką veikt – bet ne tam aš mečiau viską lietuvoj, kad įklimpčiau į įsipareigojimus kažkokioj graikojoj, galiu pranešti aš jums. noriu daug šalių ir jokių rimtų verslo pasiūlymų.

pasakiau, kad noriu į kubą, mano šitas noras kol kas pritarimo nesulaukia.

ir dar – dar aš noriu apsikirpti kaip bernai iš abba, bet savo gaurų nenoriu patikėti nei graikams, nei savo sugyventiniams. how to do?