kažkurį vakarą besėdėdami ant molo radom saulės akinius. aišku, susirinkom – reikia ar nereikia, rastus daiktus mes visada susirenkam, nes daiktai turi savybę praversti. o šį kartą tai tikrai neapsirikom, nes iš karto pastebėjom, kad tai nėra paprasti saulės akiniai, o ne! patys pažiūrėkit:

tai dabar jau lengvai į snukį mums duoti niekam neišeis! ką jau čia į snukį duoti, pašauti mūsų nebegalima, tokie lankstūs pasidarėm. che.

kai šefukas-dundukas sako ‘too much’, tai gali reikšti:

a) daug;

b) daugiau;

c) per daug;

d) per mažai.

o aš jau imu suprasti, kada ką jis nori pasakyti! matyt, tai viena iš priežasčių, kodėl jis man šiandien pasakė, kad turiu smegenų. ne per daug, sakė, bet turi.

Didi Diena.

kažkurioj vietoj matyt visiems šratai pasisuka, ir aš ne išimtis. atsibudau šiandien 08.38 ir panikuodama žadinau k.

kiek valandų? klausiau.

pusė devynių, atsakė tas ramiai.

ne, pykau aš, rytas dabar ar vakaras?

nesvarbu, kad vakare laikrodis rodytų ne 08.38, o 20.38 ir nesvarbu, kad šitoj šaly 20 val jau tamsu. man neramu dėl savo ateities. gal šefulio-dundulio durnumas užkrečiamas?

…nors dirbu čia dar tik mėnesį, šefukas-dundukas mane jau kelintą kartą spaudžia, kad kitamet vėl sugrįžčiau: jo žmona kitais metais dirbti nebegalės, tad pats eis į restoraną, o man leis vadovauti barui.
aš būsiu didelis šefas, o tu – mažiukė šefutė, siūbuodamasis krėsle planuoja jis.
ne, sakau, kitais metais aš važiuosiu į afriką.
šefulis-dundulis pyksta, trepsi kojytėm ir sako, kad taip nebus. ochi ochi. no africa, work here.
nusisuku ir plaunu stiklines.
ir iš tikrųjų tai nežinau. o kas po graikijos?

…

ir jis dar nežino, kad dėl Tam Tikrų Žmonių rugpjūčio 29 d atsigrūdu lietuvon. nors tai bus keblu, nes -o stebukle- pamiršau prisijungimo prie savo e-banko vartotojo vardą. kaip gi man dabar už bilietus susimokėti? galvoju, kad viskas šiam pasauly tvarkoma per pažintis – parašiau m.a.m (kuris nuo šiol tik m.m.) laišką ‘gialbėk!’