atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti – už savaitės atleidžia VAK. tai kad nieko jis nepridirbtų, kai tik gali, siunčia jį namo. duodu jums tris spėjimus, kas jam išėjus stoja už baro. ne, ne šefukas-dundukas. Šiaunioji Barmenė Viktorija! tadam.
pasakysiu jums trumpai ir aiškiai: aš paprastas žmogus iš kaimo ir baruose geriu tik alų. namuose be alaus dar gerdavau:
vyną, kurio net pavadinimo nežinau. vadinam ‚namukais‘, nes ant etiketės kažkokios pilaitės nupieštos (jei ką, taip ir sakai – parnešk namukų);
šampaną pa pigiaja, kuris net nėra šampanas;
džiną, ant kurio etiketės taip ir parašyta: džinas. taip pat, kai kad būtų ant kokio alaus vietoj pavadinimo parašyta ‘alus’, o ant mėsos – ‘mėsa’. mums tai yra labai juokinga ir vadinam tą džiną ‘džinuliu vulgaris’.
o tai ką man dabar daryti? būna, sumakaluoja kokį pavadinimą, kurio net gerai nenugirstu, tada stoviu aš prie lentynos tų buteliukų, skenuoju juos lietuviškom akim, mintyse bandau pasakyti ir pagal skambesį atrasti, ko gi ten manęs prašė. o kai užsimerkiu, prieš akis bėga tik viena ištisa eilutė šūdašūdasšūdas. ir prigalvok tu man tiek tų gėrimų; ir atsimink tu man, kuris čia tas koks nors viskis geresnis už kitą.
che. išmoksiu tuos pavadinimus anksčiau ar vėliau, pradėsiu neduok die kažką nusimanyti, tai dar imsiu ir nebegersiu Bile Ko. che.