šiandien buvo iljos paskutinė diena kretoje, prieš išvykdamas jis atbėgo atsiveikinti: apkabino, įsikniaubė į mano plaukus ir pabučiavo į kaklą.
seniai norėjau tai padaryti nusijuokė ir liepė paskambinti, kai tik nusigausiu į atėnus.

atsisveikinėju su visais iš eilės, nes kiekvieną dieną mažėja ne tik turistų, bet ir vietinių gyventojų. su vienais atsiglėbesčiuojam, su kitais tik paliksim galvom ir palinkim geros žiemos, kaip kad kokie meškinai besiruošiantys žiemos miegui.
prancūzų jau nebeliko nė kvapo, vokiečiai skaičiuoja paskutines dienas. i. liko mažiau nei mėnuo.
parbėgusi namo radau balkone k. ir pranešiau, kad artimiausiu metu ieškosiu bilieto į lietuvą; ir grįžti noriu dar šiek tiek prieš šventes. jis atsisuko ir pasakė, kad artimiausiu metu irgi ieškos bilieto į lietuvą, bet iki kalėdų tikrai netemps – turbūt išvyks jau spalį.

kartais man rodos, kad liksiu paskutinis žmogus šioje saloje. ot tai bus juoko. gal man nusipirkti pvz šunį? apsimūturiuočiau skara kaip kokia pensininkė ir abu vaikščiotumėm pajūriu audringais vakarais.
et.