pas mus – visokios audros su žaibais. kai labai nelyja, sėdim su a.m. balkonėly parietę kojas, kad labai nešlaptų. nuo-bo-du. ta prasme, galėčiau ką nors veikti Rimto, bet ant tiek nuobodu dar nėra.

užtat perskaičiau visas naujienas. tai ką aš galiu pasakyti – ploju katučių kai kuriems veikėjams. kad ir ką bevartojo tas latvis, kuris sugalvojo meteoritą, aš irgi to noriu. nu primeskit, sėdi sėdi, tada pasisuki į draugelį ir sakai ė, davai, pakeliam tautai nuotaiką. o tai čia krizė ir krizė. davai, sako tas, to paties užvartojęs. paskambini savo pavaldiniui, o tam tai kas belieka, šiais laikais darbai nesimėto – įsitveria kastuvėlį ir eina duobės kasti, kol tu prunkšti jam už nugaros.

ryte atsibundi: o tai šūdai myžalai, bet kaip ir po viskam. tada turi dar geresnę idėją: sakom visiems, kad čia ne mes, čia mūsų darbovietė. nu, tipo reklama ir visa kita.

o mes, ką mes? kažkokie nuobobūs laivai, fotografavimasis po vandeniu… meteoritas,va čia tai Daiktas!

pakeliam žmonėms nuotaiką, pasakom, kad matėm kalnuos sniego žmogų, siūlau a.m. – pripėduosim visaip.

net žinau gerą vietą – pritaria tas.

ir kad jau skaitau viską, tai dar paskaičiau, kad pitt’as nusidrėbė nuo savo motociklo. ir tas nebeužsivedė! hahahaha – va o mano vasilis ant tiek neišpuikęs, vožėsi ne kartą. ir ką – ogi ir nieko, važiuoja. tik tos audros ne į sveikatą – lengvučiai mes (…sąlyginai, sąlyginai…), papučia koks stiprenis vėjas ir siūbuojam į visas šalis. vos parsikapsčiau šiandien iš gretimo miestuko.

tai tiek naujienų iš pasaulio.

o dabar kaip sau norit, bet kas nors ką nors sugalvojat. staigiai! reikia gi latvius perspjauti.

kai kurie žmonės yra kiaulės. sutiksiu – spjausiu į snukį.

prisipirkom daug mažų buteliukų. ir vieną didelį radom kameroj. ir dar vyno turim.  svarbiausia – Geras Keršto Planas. dirbam ant to.

o aš juk toks geras žmogus.

norėjom pavadinti tiesiog ‘plaustu’, bet a.m. užsispyrė, kad laivas turi turėti moterišką vardą. taigi – plausto patelė.  nieko čia per daug nepripasakosi, kaip kad visi žinote, turėjome daug butelių.

tada juos sukišom į žalią daiktą su skylėm.

ir gavosi laivas!

kuris, beje, plaukia – patikrinta:)

turistukai ant kranto krykštavo ir fotografavo; kai šlapiom subinėm, bet laimingi išsiropštėm į krantą, paprašėm, kad atsiųstų foto. nieko nebus, pasakė tie vokiškai, mes naudojam foto juostą.

kas šiais laikais fotografuoja juostiniais fotoaparatais piktai pasisukau į i.

nežinau, gūžtelėjo pečiais ta. tu?

gulinėju sau paplūdimy ir vykdau visokius privalomuosius turistinius maršrutus. kurie, beje, ne visada yra labai džiaugsmingi, nes kai įsigrūdi kažkur, iš kur minimum penkias valandas išsikapanoti nėra šansų, o lietus sugalvoja lyti, džiaugsmo tikrai maža. kitiems gal ir visai smagu matyti, kaip aš gremėzdišką fotiką bandau grūsti prie pilvo, kad nesušlaptų ir po to dar dangstau savo gumbuotą liemenį.

ir dar batai. matot, privertė mane nusipirkti sportbačius už 15 eurų, mat maniškiai netinkami po kalnus laipioti. tai joooo, po pusvalandžio naujųjų batų supratau, kad geriau jau nusipjausiu abi kojas, nei toliau eisiu. gal mano senieji batukai ir atrodo kaip pritaikomi tik šokiams ar pasisėdėjimams kavinėje, bet sakau jums, patogesnių batų kabarotis per akmenis nesu turėjusi.

tai kai pagaliau nusiroviau nuo kojų priverstinį pirkinį, išvydau, kad už tuos penkiolika eurų įsigijau septynias pūsles. tai gaunasi, kad už vieną pūslę mokėjau du eurus ir dar vieną eurą tips’ų palikau. skelbiu tai vienu iš nesėkmingiausių savo pirkinių. (a.m. išsišiepęs pareiškė du eurai už pūslę nieko, va jei būtų viena, tai būtum už vieną pūslę sumokėjus penkiolika! pagalvok, gal visai pigiai prasisukai).

taigi, kai esi kažkur-neaišku-kur, šlapia, kalnų ožiai iš viršaus tau ant galvos spardo akmenukus (o, kalnų ožiai yra labai pikti ir klastingi gyvūnai) ir dar gaminasi septynios pūslės, kažkaip nesi Per Daug Laiminga.

bet užtat iš kelionių atsivežu labai Puikių Idėjų. sakykim, jei žmogus turi dyyyydelį akmenį, va tokį:

o jis įtartinai svyruoja, ką gi tuomet daryti??? atrodo, padėtis be išeities. bet va, nuo šiol ši problema man – ne problema, savo akim mačiau nuostabų sprendimą: akmenį reikia paremti pagaliukais!!! va tokiais…

išėjom su puodu šiandien gaudyti Didelių Krabų.

Didelių Krabų nesugavom, nes jie taip lengvai nesusigauna.

lengvai susigauna Maži Aštuonkojai!!!!

taigi, turim aštuonkojį. vaikštom ratu ir nežinom, ką su juo daryti – prieš verdant reikia išimti vidurius iš galvos. kad išimtumėm vidurius, reikia jį užmušti. kad užmuštumėm, reikia LIESTIS prie gyvo aštuonkojo. niekas nenori LIESTIS prie gyvo aštuonkojo. jei paklaustumėte manęs, nenoriu liestis ir prie negyvo. i. sako, kad reikia jį auginti. aš linkusi ką sugavau, tą suvalgyti.

delegavom išvalymo darbams a.m. degsiu už šitokius dalykus pragare, sakė jis besitampydamas su tuo aštuonkoju virtuvėje. užtat visos aštuonios kojytės bul bul bul jau verda puode:)

jei nebūna nuodingų aštuonkojų, tai nenusinuodysim.