kaip sau norit, o šalta nežmoniškai. ir čia apie temperatūrą patalpos viduje. nes aš gi Ponia ir apsistoti man reikia kur nors netoli centrinio pašto, kaip gi kitaip. niekad nepirksiu buto per du aukštus, nebent ant senatvės pasimaišytų ir pasidaryčiau viena iš tų sveikuolių, kurie per sniegą nusimaudyt į jūrą basi bėga. nes tokiuose butuose, kad ir kaip bežiūrėčiau, termometras rodo vienuolika laipsnių. sėdžiu tūlike ant šildomų grindų – katės nėra tokios durnos, duoda gerų idėjų.

o visų tų žmonių, kurių net nepažįstu, bet jie rašo mail’us buvau ten ir ten, ir buvo tik minus trys, sušilau, haha kai aš bijau net pirštuką krustelėti, kad nenutrupėtų, nemėgstu iš visos širdies. atjautos savo artimui jokios.

taigi, viskas yra oficialu ir aš greitu laiku turiu būti išsičiusčiusi pamergė. ir dabar visi galim pasakyti, kokios gi problemos kyla norint būti išsičiusčiusia pamerge – ogi Reikia Išsičiustyti. o aš tai (būgnai) Neturiu Kuo Apsirengti!!! ir iš tikrųjų yra dar baisiau: šiais laikais nebegaminama nieko gražaus. žinau, nes kai prieš naujus po parduotuves vaikščiojau tris valandas, o po to – dar dvi, tai suvargau ir nusipirkau tik pėdkelnes, kurių irgi neturiu su kuo nešioti, o k. ir m.m. dar jas išvadino ‘giedromis, kokias jie nešiodavo darželio laikais’ (pasirodo, visos mamos turėjo įprotį pakelti ir tave į jas įkratyti).

teisybės dėlei, Pirkti man patinka. bet Apsipirkinėti – odieveodieveodieveodieve. jau neminint to fakto, kad yra žiema ir matavimosi kabinos, kai ant tavęs tuntulas drabužių, ant galvos – į visas puses įsielektrinę plaukai, o apšvietimas toks (beje, kodėl jį tokį daro??), kad į save baisu pažiūrėti, gali būti prilygintos kankinimo vietai. ir šiaip, žmonės šneka, kad kai kurie apsipirkinėjimu ramina nervus. kaip, o kaip jiems tai pavyksta? man nervai apsipirkinėjant tik kyla.

ir ir ir – ir batų neturiu.
turiu inkariukus, o vestuvės tai forsų (eee… būna juk) – nesuprasta liksiu. tai man dabar apsipirkinėjimui išeis dvigubai daugiau laiko (apsiašarojau).

skauda kairę galvos pusę.