taigi, viskas yra oficialu ir aš greitu laiku turiu būti išsičiusčiusi pamergė. ir dabar visi galim pasakyti, kokios gi problemos kyla norint būti išsičiusčiusia pamerge – ogi Reikia Išsičiustyti. o aš tai (būgnai) Neturiu Kuo Apsirengti!!! ir iš tikrųjų yra dar baisiau: šiais laikais nebegaminama nieko gražaus. žinau, nes kai prieš naujus po parduotuves vaikščiojau tris valandas, o po to – dar dvi, tai suvargau ir nusipirkau tik pėdkelnes, kurių irgi neturiu su kuo nešioti, o k. ir m.m. dar jas išvadino ‘giedromis, kokias jie nešiodavo darželio laikais’ (pasirodo, visos mamos turėjo įprotį pakelti ir tave į jas įkratyti).

teisybės dėlei, Pirkti man patinka. bet Apsipirkinėti – odieveodieveodieveodieve. jau neminint to fakto, kad yra žiema ir matavimosi kabinos, kai ant tavęs tuntulas drabužių, ant galvos – į visas puses įsielektrinę plaukai, o apšvietimas toks (beje, kodėl jį tokį daro??), kad į save baisu pažiūrėti, gali būti prilygintos kankinimo vietai. ir šiaip, žmonės šneka, kad kai kurie apsipirkinėjimu ramina nervus. kaip, o kaip jiems tai pavyksta? man nervai apsipirkinėjant tik kyla.

ir ir ir – ir batų neturiu.
turiu inkariukus, o vestuvės tai forsų (eee… būna juk) – nesuprasta liksiu. tai man dabar apsipirkinėjimui išeis dvigubai daugiau laiko (apsiašarojau).

skauda kairę galvos pusę.