babania iš apačios turi neįtikėtinų savybių – susigalvoja problemą, kurią gali išspręsti tik Viršutiniai Kaimynai (paskolinkit laukinių durų raktą, aš neturiu, o noriu eiti į parduotuvę! arba padėkit mobiliu naudotis, nemoku! ir pan.) ir nuo pat ryto sistemingai ima belstis į duris kas pusantros val. (o kad jau tie apsilankymai jai matyt vienintelė dienos pramoga, tai beldimui ji aukoja visą savo kantrybę ir krumplius). atėjo šiandien devintą ir dešimt trisdešimt, tuos pirmus du kartus neatidariau – įkyrus daužymas pažadino, bet iš pradžių save įtikindavau, kad sapnuoju (neigimo stadija), po to galvodavau, kad nebėgsiu juk dabar kūlversčiais, žinau kaip tie bėgiojimai laiptais baigiasi, o kai ji toliau trankėsi, tai pirmą kartą sakiau sau, kad jau viskas viskas, nespėjau ir užsiklojau kaldra galvą. antrą kartą tai jau nuslinkau su ta kaldra iki durų, bet tikrai buvau nespėjus.