sutikau šiandien tokį bulgarą, lietuvoj jis nebuvęs, bet lietuvišką virtuvę myli. tą lietuvišką virtuvę jis surado prancūzijoj. kokia gi ta virtuvė? pasirodo, ją sudaro du esminiai patiekalai: agurkai su medum ir sūris su medum.

dar sutikau jo bosą. baltais marškinukais ir dar baltesniais dantukais. tas bosas pasirodo pažįsta mano bosą, būtų buvę gerai šią info gauti anksčiau, gal būčiau kiek labiau susikaupus ir po 2.5 val miego nenuvažiavus į visai kitą ofisą kitam amsterdamo gale. ir nenupėdinus į verslo susitikimą be vizitinių kortelių. (neturiu, sakiau. ir miego noriu.)  ir kai Bulgaras, Mėgstantis Medų, pareiškė, kad džiazas yra nuobodus (nes mobilaus susitikime neišsijungiau ir visi išgirdo mano ringtoną) nebūčiau garsiai  pagrasinus, kad jokių apmokymų nevesiu, o eisiu į jūtūbą ir leisiu filmukus tol, kol jis apsigalvos.

o dabar sutikau dar daugiau žmonių, berniukas šalia manęs graibosi galvą ir vis kartoja fuckfuckfuck. kitas trypčioja ir burba kąžką panašaus į stupid cunt, bet nelabai girdžiu. aš irgi nervuočiausi ir keikčiausi dėl to mūsų atidėto skrydžio, bet neturiu jėgų. sėdžiu su kostiumėliu ant grindų ir graužiu big&tasty. kojas švarku užsidengus, taip kad padorumo normos išlaikytos ir ko tie du stori diedai taip į mane spokso, nesuprantu.

galvoju apie geresnį gyvenimą. tą, kur ne šiandien ir dar ne rytoj.

prisireikė pasinės nuotraukos – nuėjau į tūliką ir nusifotkinau veidrodyje. atrodau kaip bomžas. negana to – atrodau kaip bomžas tūlike.

taip ir jaučiuosi.

…padariau kartą klaidą, pravėrus spintos duris ėmiau ir suskaičiavau, kiek turiu suknelių. gavosi 17 (kalbam tik apie tas sukneles, kurias atsitempiau į londoną, savaime aišku). čia trumpa ir graudi istorija, kaip aš praradau teisę sakyti ‘neturiu ką apsirengti’.
o išpardavimai tai prasidėjo! french connection suknelės už pusę kainos mojuoja man iš interneto ir cypdamos prašo, kad spausčiau ‘buy’. senos suknelės atidarius spintą sako, kad jos jau negražios ir atsibodusios ir mielai pasislinktų priimdamos naujus gyventojus.
žinot, kaip sunku? nieko jūs nežinot.
bet aš gi į švediją važiuoju, prieš pat atlyginimą – o tai yra labai nepalankus metas atostogauti. labai baisu, kad apsipirkus nereikėtų po to gražiai apsirengus ant bordiūro krašto sėdėti  ir visą savaitę bulką graužti.
bet jei dabar nenusipirksiu, nieko nebeliks, jaučia mano širdis. išgrobstys visas gražiausias sukneles putliosios britės. tas, kur mano dydžiai, nes Putliosios Britės perka sukneles Ant Sukūdimo. o po to nesukūsta, bet vis vien tas sukneles nešioja su sluoksniu lašinių užsivertusiu ant viršaus.
sakau, gal tiesiog įsigyti nors vieną suknelę, o po to taupyti taupyti? Taupymo Sumetimais jau net įsigudrinau valgyt nepirkti – einu ten, kur maistą už dyką duoda. va, eisiu į g. darbo balių. nežinau, prie ko aš ten. g. irgi nežino. bet tu kaip nors, sakė.

apie aštuonkojį kur spėjo varžybas tai jau turbūt visi žinot. o aš apie jį žinojau daug anksčiau! tik netikėjau, nes žmogui, kuris man apie tai apskelbė, maždaug tuo metu pasakojom, kaip mūsų prezidentė vardu Evil Jonas nuo 1975 uždraudė lietuvoj alų. tai tik prunkštelėjau iš tų aštuonių kojyčių, bet po kurio laiko žiū – ogi net delfis apie tai rašo.

va, o be aštuonkojo yra kažkur azijoj dar ir paukštukas, kuris irgi viską spėja. papūga kažkokia. bet spėjo jis tai kad olandai laimės. taigi esmė finalo buvo ta, kad po jo paaiškėjo, kad iškilus svarbiems klausimams paukščiais tikėti nederėtų. derėtų važiuot pas aštuonkojį ir kaišioti jam dėžutes su atsakymų variantais. labai prasmingos rungtynės manau buvo, atskleidė Tikrąją Tiesą.

pasidarykit drinking list’ą (sąrašą žmonių, kuriems galima skambinti, kai norisi alaus. gėrimo suderinamumo tvarka). labai naudingas ir žavus daiktas.

nu ta prasme, negaliu dabar trypti kojom ir mosuoti kumštukais į dangų ‘kodėl kodėl’. iš karto sakiau, kad su tais namais turi būti kažkas labai labai negerai. ir jei tai supratus neapsisukau ir nesusiradau kito užkampio, tai taip man ir reikia.

nieko dar per daug nežinau, žinau tik kad i., kuri atvažiavo manęs aplankyti, sėdi pas mane namuose ir rašinėja man sms’us apie Kriminalinę Patirtį, nes po mano namus šniukštinėjasi policija ir ji turi jiems sakyti ne ne, aš nieko nežinau ir aš čia negyvenu. o aš sėdžiu ofise ir man ne kiek baisu/pikta, o taip smalsu viskas, taip smalsu, kad net neįsivaizduojat.

kas čia per pasaulis, ramiai nepagyvensi.