labai.

(vasilis ne ružavas, bl)

o po trijų valandų miego niekad į paplūdimį nevažiuokit. nes bus kaip man – taip ir užmigsit ant pilvo kepurėlę rankoje įsitvėrę. tokių subinės nedegimų neturėjau nuo gilios vaikystės, kai raudonom kojytėm vėmiau vėmiau į tetos tūliką. dabar tai nevemiu, bet vaikščioti irgi kažkaip neišeina. sėdžiu ir nejudu. per pietų pertrauką bandysiu šliaužti iki parduotuvės ir ieškoti gelbėjimosi priemonių – nemėgstu tų visų kremų, bet kitų idėjų tai neturiu. lyg kefyrą tepdavo senovėj? vakar atsidariau šaldytuvą, bet jame tebuvo bacardi breezer’is, gin&tonic skarbonkė, barbekju padažas ir majonezas. tai majonezą kiek abejodama pavarčiau, bet ant galo nusprendžiau, kad nea ir tik pastovėjau šaltam duše.

ir aš jums nesuspėjau papasakot, kad šiam pasauly yra žmonių, kurie perka asiliukus už pusantro tūkstančio tik todėl, kad tas asilėlis gerai atrodo besiganantis šalia kolonėlės. dabar jau ir nebepapasakosiu, tiesiog žinokit, kad tikrai yra.

ar žinote, kaip smagu turėti klientą, kurio vardas jėzus? galima palikinėti visokius raštelius jesus was looking for you arba jesus is not there again. i’m sure he’s at the beach, ignoring his job.

aš tai turiu vieną savo sveikatai ypatingai žalingą įprotį – su tokiu įpročiu ilgai londone nepagyvensi. jis vadinasi Konvertavimo į Litus Sindromas.

kad va ir dabar. eisim į kažkokį barą kažko paklausyti (‘intelektualus vakaras’), – iš karto žinojau, kad nebus labai pigu toj buožių skylėj, tai tie 30 ar kiek ten svarų už įėjimą buvo nujausti ir priimti kaip natūralus dalykas. kol mano Sindromas nespirtelėjo man į vidaus organus ir suklykė, kad tai yra 120lt vien už tai, kad subinę turėsiu kur padėti. ir dar jis sakė ‘žinau žinau kiek ten išgersi, tik dar nežinau tiksliai už kiek ir turiu apie tai blogą nuojautą’.

o h., tas prietranka, dar apgailestavo, kad negavom priekinių staliukų. net nupurto pagalvojus, kiek tas būtų atsiėjęs.

v. sako, kad viską reikia matuoti ne litais ir ne svarais, o darbo valandom. t.y. sakyti: man tai atsieina tiek ir tiek darbo valandų ir tada įsivertinti, ar noriu už tą pramogą tokį kiekį laiko arti. arti? aš vakar parašia du mail’us. kaip matot, ir dabar labai plušu. manau, mano klientai tiesiog mane pamiršo. heh.